1.1. Organizacijos aplinka
Remiantis vienu iš bendriausių organizacijos apibrėžimų, galima teigti, jog organizacija – tai tam tikra struktūra, sudaryta iš individų grupių, tam tikrais būdais veikiančių kartu, siekiant bendro tikslo.
Kitaip tariant, tai grupė žmonių, kurių veikla sąmoningai koordinuojama stengiantis pasiekti užsibrėžtą tikslą, ir kurią sudaro du ar daugiau žmonių.
Organizacija gali būti vadinama bendrove, korporacija, firma arba institucija, ji gali būti ribotos, neribotos atsakomybės, valstybinė arba privati, turinti griežtą hierarchinę arba tinklinę (virtualią) struktūrą.
Pagrindinis organizacijos tikslas – tenkinti vartotojų poreikius bei gauti iš to naudą. Tai, kokią naudą (ar nuostolį) gali gauti organizacija arba kaip efektyviai ji veiks ir konkuruos savo rinkoje, priklauso ne tik nuo organizacijos vidinės aplinkos, bet ir nuo jos sugebėjimo orientuotis ir veikti išorinėje aplinkoje.
Pagrindiniai išoriniai veiksniai , tiesiogiai ir netiesiogiai darantys įtaką organizacijos veiklai:
- vartotojai;
- konkurentai;
- tiekėjai;
- ekonominiai veiksniai;
- socialiniai veiksniai;
- technologiniai veiksniai;
- socialiniai – kultūriniai veiksniai;
- politiniai, ekologiniai veiksniai.
Organizacijos vidinę aplinką apibūdinti daug sudėtingiau. Žvelgiant iš vienos pusės, visame pasaulyje nėra nei vienos vienodos organizacijos – kiekviena iš jų yra skirtinga, t.y. unikali savo struktūra, tradicijomis, valdymo stiliumi ir pan. Visgi svarbiausi organizacijos vidinės aplinkos elementai išlieka tie patys:
- žmonės;
- struktūra (kapitalas);
- technologijos.
Įdomu ...
Organizacija privalo egzistuoti tam, kad tarnautų žmonėms, o ne žmonės organizacijai.
Išorinė ir vidinė organizacijos aplinka