SVEIKATOS STIPRINIMO PROGRAMŲ SUDARYMO METODINĖS KRYPTYS
Tradiciškai fizinis pajėgumas apibrėžiamas kaip sugebėjimas žvaliai ir gyvai atlikti kasdienines užduotis be pernelyg didelio nuvargio ir su pakankama energija aktyviai ilsėtis ir susidurti su nenumatytais įvykiais. Tinkamai parinkti ir reguliarai atliekami fiziniai pratimai lavina specifinius fizinio pajėgumo komponentus, stiprina žmogaus sveikatą.
Fiziniai pratimai yra gera priemonė sprendžiant visus keturis pagrindinius medicinos uždavinius:
Kiekvienas asmuo yra unikalus. Lygiai taip pat tinkamiausi fiziniai pratimai nėra vienodi visiems asmenims. Geriausią efektą duos tokie pratimai, kurie atitiks žmogaus amžių, lytį, sveikatos stovį, jo gyvenimo būdą, fizinį pasirengimą ir fizinį aktyvumą.
Galima santykinai skirti sekančias svarbiausias sveikatos stiprinimo fiziniais pratimais metodines kryptis:
Susijusių su:
Sveikatos stiprinimo programos rengimas jungia sekančius etapus:
Daugelis asmenų pradėję fiziniais pratimais stiprinti sveikatą meta šiuos užsiėmimus, motyvuodami tuo, kad jų sveikata pablogėjo: pradėjo skaudėti raumenis, sąnarius, jaučiasi nuovargis, pablogėjo darbingumas ir kt. Be abejo, jie teisūs vertindami savo jutimus ir savo sveikatą. Išvada, kurią būtina padaryti apibendrinant šiuos atvejus yra vienareikšmė: jų pasirinkti fizinai pratimai, pasirinktas fizinis krūvis buvo neadekvatus, neatitiko jų pasirengimo ir jų sveikatos stovio.
Visos fiziniais pratimais sveikatą stiprinančios metodikos rekomenduoja laikytis laipsniškumo principo, t.y. fizinį krūvį didinti lėtai, laipsniškai derinant jį su organizme vykstančiais adaptaciniais kitimais. Šio principo realizavimas pradedamas nuo taip vadinamo įvadinio periodo. Asmenys keliatą pastarųjų gyvenimo metų neatlikinėję fizinių pratimų tik palaipsniui turi įsijungti į šią veiklą, kontroliuoti organizmo reakcijas, nepersitempti. Daugelis pasaulio fizinio aktyvumo mokyklų teigia, kad šio įvadinio periodo trukmė būtų ne mažesnė kaip 6 savaitės
Žemiau pateikti du pavyzdžiai iliustruojantys sveikatos stprinimo fiziniais pratimais programų rengimo eigą:
1 pavyzdys: Žemiau trumpai pateikta pagrindinės idėjos kurias skelbia metodinis leidinys supažindinantis su Kanados standartizuotu Fizinio pajėgumo testais.
Kanados standartizuotas Fizinio pajėgumo testas(CSTF) tai priemonių rinkinys skirtas įvertinti specifinius fizinio pajėgumo komponentus, paskatinti žmones didinti savo fizinį aktyvumą. Čia įeina standartizuoti antropometriniai matavimai, aerobinis pajėgumas, raumenų jėga, lankstumas ir raumenų ištvermė.
Rengiant sveikatos stiprinimo fiziniais pratimais programas yra siūlomas Septynių pakopų modelis:
Pirma stadija - Tikslų iškėlimas:
Antra stadija - Rezultatų rinkimas:
Trečia stadija Planavimas:
Kai kurie svarbūs akcentai realizuojant 7 pakopą Programos sudarymas:
Šis žingsnis tai fizinio pajėgumo vertinimo kulminacija. Jis susieja visų vertinimo proceso metu surinktą informciją, kad tiriamajam būtų galima pateikti konkretų veiksmų planą. Čia tiriantysis turi nuspręsti, ar reikalingas detalus planas, ar geriau paprastas nestruktūrinis priėjimas. Kuo daugiau susidomėjęs ir motyvuojantis tiriamasis, tuo naudingesnis bus išsamus, žingsnis po žingsnio veiksmų planas (tiriantieji turi taip pat žinoti, kad bus pakankamai motyvuojančių asmenų, bet nelabai rimtai žiūrinčių į fizinę veiklą).
Svarbu, kad tiriamasis tvirtai įsisąmonintų savo tikslus, suvoktų vertinimo rezultatus ir žinotų ką reikia gerinti, bei nustatytų, ko tikėtis iš pasirinktos veiklos.
Sudaryti veiklos planą turi padėti vertintojas, bet žmogus turi jausti, kad tai jo planas ir didžiausias vaidmuo jį sudarant tenka jam pačiam. Svarbu, kad veiklos planas būtų realus. Visuomet reikėtų prisiminti, kad pagrindinis tikslas padėti tiriamiesiems padaryti gyvensenos pakeitimus, su kuriais jie patogiai jausis ir kurie prisidės prie sveikatos gerinimo.
Neaktyviai praleidę keletą pastarųjų gyvenimo metų, žmonės nuoširdžiai trokšta pakeitimų ir išmintingai atlieka suplanuotus trumpalaikės specifinės veiklos žingsnius. Po mėnesio jiems galima paskirti susitikimą, aptarti jų patirtį ir patikrinti veiklos planą.
2 pavyzdys: žemiau pateikta trumpas Sveikatos stiprinimo programų poveikio efektyvumo vertinimo modelilio sukurto Kauno Sportininkų testavimo ir reabilitacijos centre aprašymas:
Fizinio krūvio poveikio rezultatas salygoja sekančių poveikių korekciją. Tai grįžtamasis ryšys kuris leidžia valdyti procesą. Šis procesas apima ir kineziterapines priemones. Esant ypatingai tokio grįžtamojo ryšio svarbai ir kineziologijos praktikoje toks formalizuoto poveikio modelis buvo sukurtas. Ypač tai svarbu svekatos stiprinimo grupėms, kai būklės kinta lėtai ir galima nepastebimai priartėti prie kritinės ribos, už kurios galimi lūžiai - miokardo infarktas ar net staigios mirtys. Neabejotina, ši situacija sąlygojama nagrinėjamos sistemos sudėtingumo, kadangi praktiškai kiekviena veikiamo organizmo sudėtinė dalis turi įtaką į bendrą organizmo būklės vertinimą. Modelis išskaidytas į du lygius - formalizuotas poveikio modelis, bei į jį įeinantis būklės vertinimo modelis. Šiuo darbu tirta modelių galimybė : a)skirti žmonių tam tikras būkles (sveikųjų, sergančių arterine hipertenzija bei diabetu), b)nustatyti sveikų žmonių, kuriems skiriami aerobinio pobūdžio pratimai su treniruokliais ar ergometrais, pokyčius, c)kiekvienam žmogui skirti individualius pratimus, keisti poveikį organizmui, priklausomai nuo organizmo sistemų funkcinės būklės pokyčių.
Sudarytas poveikio žmogui modelis pavaizduotas 1-ajame paveiksle. žmogui atvykus į organizaciją, kurioje vykdoma kineziterapija, tam tikroje būklėje (B1), atliekami būtinieji tyrimai (pageidautina kuo pilnesni), kurių pagrindu atliekami vertinimai, sudaroma išvada - diagnozė (D1). Šios išvados pagrindu sudaromas poveikio planas (P1), formuojama asmens atitinkama samprata, motyvacija šio plano vykdymui (paciento būklė B1).
Poveikio modelis Kauno sportininkų testavimo ir reabilitacijos centre
B1-būklė prieš poveikį ir B2 - po jo, atitinkamai D1 ir D2 - būklės vertinimas, P1 ir P2 -poveikių planai bei B1 ir B2 - asmens būklės, sąlygojančios planų vykdymą po pirmojo ir atitinkamai antrojo tyrimo. T1 - laiko tarpas, per kurį įgyvendinamas pirmasis poveikio planas, intervalas tarp dviejų patikrinimų.
Prieš pradedant vykdyti numatomą poveikį, kiekvienas žmogus kompleksiškai tiriamas. Remiantis tyrimų duomenimis, sudaromas individualus poveikio planas, kuriame nurodoma jo trukmė (4 - 6 savaitės), priemonės, priemonių taikymo dažnumas per savaitę, priemonės, skirtos tam tikram pratimui atlikti, atlikimo ir kartojimų skaičius, judesių atlikimo tempas, poilsio laikas tarp pratimų, priemonių ir tarp pratybų. Sudarant poveikio organizmui planą, pagrindinis principas - atitinkamo organizmo funkcinei būklei dirgiklio parinkimas. Laikantis šio principo, nepažeidžiami, nesutrikdomi prisitaikymo dirgikliui mechanizmai, išvengiama pertempimų, persitreniravimo ir mikrotraumatizmo. Sudarytas planas vykdomas laiką T1 (pavartojus vaistus tai valandos ar dienos, atliekant fizinius pratimus - savaites ar mėnesius), per kurį pakinta paciento būklė (tampa B2). Būklė (B2) apibūdinama diagnoze (D2), sudaromas naujas poveikio planas (P2) - formuojama jo akceptavimo bazė , būklė B2 ir vykdoma nauja plano realizacija laiku T2. Taikant šį modelį, sveikatos stiprinimo programos efektą galime apibendrinti kaip funkcijų, priklausančių nuo nurodytų elementų, t.y. Fre(B,D,P,B). Šios funkcijos kitimą galima nusakyti jos pokyčiu, t.y. dFre(dB,dD,dP,dB), kur dB=B2-B1, dD=D2-D1, dP=P2-P1, dB=B2-B1. Funkcijos skirtumu dFre galime vertinti reabilitacijos efektyvumą - tai grįžtamasis ryšys nagrinėjamame procese ir tik jo formalizavimas, kiekybinis žmogaus organizmui. Vertinant dFre, pagrindiniai jos kintamieji yra dB ir dD - būklės pokytis ir galimybė jį stebėti, matuoti ir interpretuoti.