6.4.3. SVERTINIO VIDURKIO METODAS

Jeigu atsargos sumaišytos ir neįmanoma atskirti, kurios įgytos ar pagamintos pirmiau, jos gali būti įkainojamos taikant svertinio vidurkio metodą.

SVARBU
Taikant šį metodą, atsargų savikaina nustatoma pagal atsargų vienetų laikotarpio pradžioje ir per visą laikotarpį įsigytų kainų svertinį vidurkį. Vidurkis gali būti apskaičiuojamas periodiškai arba gavus kiekvieną naują atsargų partiją.

Svertinio vidurkio metodas yra taikomas tose įmonėse, kuriose, sandėliuojant prekes, nėra įmanoma nustatyti jos įsigijimo kainos. Visos kainos susimaišo ir galime apskaičiuoti tik vidutinę kainą. Tai atsitinka degalinėse, kur pirktas kuras įvairiomis kainomis supilamas į vieną talpą.

Pvz.: Degalinėje E95 benzino likutis laikotarpio pradžioje:
10 tonų po 100 litų už toną, suma 1000 litų.
Ataskaitinį laikotarpį pirkta:
15 tonų po 108 litus už toną,  Suma 1620,0 litų.
20 tonų po 120 litų už toną,  Suma 2400,0 litų.
10 tonų po 125 litus už toną,  Suma 1250,0 litų.
Vidutinė benzino E95 kaina per ataskaitinį laikotarpį yra apskaičiuojama:
(1000 + 620 + 2400 + 1250) : 55 = 6270 : 55 = 114 litų.

Nustatant parduotų prekių savikainą, sunaudotų prekių kiekis yra dauginamas iš apskaičiuotos vidutinės kainos. Tarkime, kad benzino E95 likutis laikotarpio pabaigoje 12 tonų. Vadinasi, yra parduotos 43 tonos (10+45-12=43). Parduotų prekių savikaina yra lygi 4902 litams (43x114=4902), benzino E95 atsargų savikaina yra lygi 1368 litams(12x114=1368).

Naudojant svertinio vidurkio atsargų įkainojimo metodą yra lengva vesti analitinę prekių apskaitą, nes nereikia stebėti, kokiu nuoseklumu prekes buvo įsigyjamos ir parduodamos. Prekių atsargų likučio vertė, apskaičiuota pagal svertinio vidurkio metodą, apima visas kainas, už kurias ataskaitinį laikotarpį buvo pirktos prekės ir kartu išlygina per ataskaitinį laikotarpį buvusius kainų pakitimus, tačiau išvedant finansinius ataskaitinio laikotarpio (mėnesio, ketvirčio, metų) rezultatus, negalima nustatyti pardavimo efektyvumo.

Prekių atsargų likutis, įvertinant jas svertinio vidurkio metodu, gali būti apskaičiuojamas po kiekvieno prekių gavimo. Išnagrinėsime pavyzdį. Prekės ,,A" likutis 07.01 buvo 30 vnt. po 0,80 ct. Suma - 24 litai.

Per mėnesį buvo gauta:

07.03   120 vnt. po 0,90.     Suma 108 litai.
07.07  180 vnt. po 1,00.     Suma 180 litų.
07.18   150 vnt. po 1,10.     Suma 165 litai.
07.29   180 vnt. po 1,20.     Suma 216 litai.

Per mėnesį parduota:

07.08   80 vnt.
07.10   30 vnt.
07.15   70 vnt.
07.24   80 vnt.

Vidutinį kainų skaičiavimą pateiksime lentelėje:

Pateiktame pavyzdyje sandėlyje esančių prekių savikaina yra apskaičiuota slenkančio vidurkio metodu. [(30x0,80)+(120x0,90)/150=24+108/150=132/150=0.88]. Toks likutyje esančių atsargų vidutinės kainos apskaičiavimas yra labai imlus darbui, nes atsargų savikainą reikia skaičiuoti po kiekvieno prekių pirkimo. Todėl šis metodas taikytinas tik tuo atveju, jeigu atsargos išties juda tokiu būdu. Kaip jau minėjome, pavyzdžiui, vidutinių kainų metodas gali būti taikomas įvairiuose rezervuaruose, nes, neišsėmus rezervuaro, supilamas nauja kaina pirktas kuras ir skirtingų pirkimų kuro atsargos susimaišo.