4.5. DEBETAS IR KREDITAS

Kadangi visas turtas, savininkų nuosavybė ir įmonės skolos bei skolos įmonei apibendrinama vienoje atskaitomybės formoje – balanse, tai ir šias skiltis tikslinga įvardinti vienodai. Skiltis kairėje sąskaitos pusėje (,,gauta”) sutartinai vadinama debetu, skiltis dešinėje pusėje (,,išmokėta”) – kreditu. Per daugelį metų šių žodžių reikšmės iš esmės nepakito, kaip nepakito ir pati dvejybinė buhalterinės apskaitos sistema. Jie tik įgijo platesnę reikšmę. Žodį ,,debetas” apskaitininkai vartoja norėdami pabrėžti, kad kalbama apie kairiąją sąskaitos pusę, o žodį ,,kreditas” – apie dešiniąją buhalterinės sąskaitos pusę. Bendroji debeto skilties suma (mūsų pavyzdyje – 17200 Lt) vadinama debeto apyvarta, o kredito skilties (mūsų pavyzdyje – 12300 Lt) – kredito apyvarta. Likutis (mūsų pateiktoje Pinigų sąskaitoje lapkričio 1 d. – 10000 Lt, o lapkričio 30 d. – 14900 Lt) neretai dar vadinamas itališku žodžiu saldo.

Apskaitininkai neretai patys pasirenka sąskaitos formą, tačiau visose buhalterinėse sąskaitose būtinai skiriamos debeto ir kredito skiltys. Taip yra todėl, kad kiekvienas apskaitos objektas (turtas, nuosavybė ar įsipareigojimai) gali kisti dviem kryptimis – didėti arba mažėti. Labiausiai paplitusi buhalterinės sąskaitos forma pavaizduota lentelėje:

T formos sąskaitos - lėktuvėliai

Mokymosi tikslams naudojamos supaprastintos sąskaitų formos vadinamos T formos sąskaitomis arba lėktuvėliais.

Turto fiksavimas sąskaitose

Kaip matome, pagrindiniai sąskaitos elementai yra jos pavadinimas, debeto ir kredito pusės. Sąskaitos objekto pakitimai – padidėjimai ir sumažėjimai – fiksuojami skirtingose jos pusėse.

SVARBU
Turto padidėjimai registruojami tą turtą atspindinčių sąskaitų debeto pusėse, o sumažėjimai – kredito pusėse.

Turto sąskaitose paprastai būna debetinis likutis. Tai suprantama, jeigu sąskaitos debeto pusėje nėra jokios sumos, vadinasi, tokio turto apskritai nėra. Kadangi neįmanoma turėti ,,neigiamo turto” (kitaip sakant, jo negali būti mažiau už nulį), tai ir turto sąskaitų likučiai paprastai būna debetiniai. Taigi turto sąskaitų apskaitos objektų padidėjimai ir ataskaitinio laikotarpio pradžios bei pabaigos turto likučiai atspindimi šių sąskaitų debete, o jų apskaitos objektų sumažėjimai – kredite.

SVARBU
Turto sąskaitų galutinės sumos – jų likučiai – atspindimi balanso Turto dalyje.

Sąskaitų rezultatinės sumos – jų likučiai – atspindimi balanso Turto dalyje.       

Nuosavybės fiksavimas sąskaitose  

Nuosavybės sumos sąskaitose fiksuojamos priešingai negu nustatyta turto sąskaitoms.

SVARBU
Turto sąskaitų galutinės sumos – jų likučiai – atspindimi balanso Turto dalyje. 

Kaip prisimenate, turto sąskaitose paprastai būna debetinis likutis, o nuosavybės sąskaitų - likutis kreditinis. Jeigu nuosavybės sąskaitos kredite nėra jokios sumos, vadinasi, nėra atitinkamo įmonės įsipareigojimo. Balansas taip pat suskirstytas į dvi dalis. Pirmojoje dalyje (mūsų pateikiamuose pavyzdžiuose kairiojoje pusėje) rašomos tik turto, o antrojoje (mūsų pateikiamuose pavyzdžiuose dešiniojoje pusėje) tik nuosavybės bei įmonės įsipareigojimų sumos.

SVARBU
Turto sąskaitų galutinės sumos – jų likučiai – atspindimi balanso Turto dalyje.

Kalbant apie savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų sąskaitas, pirmiausia reikia pažymėti, kad daugelyje jų atspindimos priešingos turtui įmonės įsiskolinimų sumos.

SVARBU
Nuosavybės sumos įrašomos sąskaitų kredite, o įmonės skolos vadinamos kreditoriniais įsiskolinimais, o skolintojai – kreditoriais.

Šiose sąskaitose tuo pačiu būdu kaip įsipareigojimai kreditoriams atspindima ir įmonės savininkų nuosavybė. Tai neprieštarauja jau aprašytai duomenų atspindėjimo sąskaitose tvarkai, nes vienas svarbiausių bendrųjų apskaitos principų – įmonės principas – reikalauja įmonės savininkų turtą atskirti nuo įmonės turto. Taigi terminą ,,savininkų nuosavybė” apskritai būtų galima pakeisti sąvoka ,,įmonės įsipareigojimai savininkams”, o pačios nuosavybės atspindėjimo buhalterinėse sąskaitose tvarka iš esmės nesiskiria nuo įmonės skolų bei įsipareigojimų apskaitos.