4.1. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

1.       Ūkiniai faktai (įvykiai). Kiekvienos įmonės veiklą sudaro daugybė ūkinių faktų (sąmoningai vykdomų operacijų ar nepriklausančių nuo įmonės darbuotojų valios įvykių), kurių kiekvienas daro tam tikrą poveikį įmonės turtui ar jos nuosavybei bei įtakoja įmonės ūkinės veiklos rezultatus.
2.       D vejybinis įrašas. Kiekvieno ūkinio fakto atspindėjimas vienos sąskaitos debete ir tuo pačiu metu kitos – kredite, vadinamas dvejybiniu įrašu. 
3.       S ąskaitų korespondencija. Sąskaitų derinys, kai viena sąskaita debetuojama, o kita kredituojama, vadinamas sąskaitų korespondencija. 
4.       D ebetas ir kreditas. Apskaitos praktikoje tam tikro objekto padidėjimai ar sumažėjimai registruojami skirtingose sąskaitos dalyse. Viena iš jų (kairė) vadinama debetu, o kita (dešinė) – kreditu. Debeto ar kredito terminai yra vartojami kaip sutartiniai skirtingų sąskaitos dalių pavadinimai.
5.       S ąskaitos struktūra. Kiekviena buhalterinė sąskaita turi debetinę ir kreditinę puses, kuriose yra registruojami apskaitomo objekto padidėjimai ir sumažėjimai per ataskaitinį laikotarpį. Be apskaitos objekto padidėjimų ir sumažėjimų sąskaitoje yra registruojamas pradinis likutis (likutis laikotarpio pradžioje) ir galutinis likutis (likutis laikotarpio pabaigoje).
6.       “T” formos sąskaitos. Tai dažniausiai mokymo tikslams naudojama buhalterinės apskaitos sąskaitos forma, kurioje akivaizdžiai matomi padaryti buhalteriniai įrašai ir išvedami buhalterinių įrašų rezultatai.