3.3.3. BENDRASIS PELNAS

Bendrasis pelnas yra apskaičiuojamas iš pardavimo pajamų atimant kintamąsias sąnaudas, kurios kinta proporcingai pardavimų apimčiai. Mūsų pavyzdyje – tai parduotų prekių savikaina.

Bendrasis pelnas išreiškia pardavimų pajamų ir parduotų prekių savikainos santykį ir parodo, kiek įmonė uždirbo iš parduotų prekių pardavimo ir pirkimo kainų skirtumo. Bendrojo pelno rodiklis mažai teikia informacijos apie įmonės ūkinės veiklos rezultatus, nes prekės nesuranda pirkėjo pačios – jas dar reikia parduoti. Norint parduoti, prekes reikia reklamuoti, pateikti pirkėjams, įrengti prekybos patalpas ir jas prižiūrėti, tirti paklausą, samdyti prekybos agentus, vadybininkus, pardavėjus, mokėti jiems atlyginimus bei daryti kai kurias kitas išlaidas. Bendrasis pelnas įvertina kritinę veiklos sąnaudų ribą – kad įmonė dirbtų pelningai, jos veiklos sąnaudos negali būti didesnės už bendrąjį pelną. Dėl šios priežasties bendrojo pelno rodiklis yra labai svarbus siekiant pelningos įmonės veiklos.

Bendrojo pelno rodiklis to paties profilio įmonėse labai dažnai nepriklauso nuo įmonės vadybininkų valios, nes pardavimo ir pirkimo kainos rinkoje maždaug vienodos. Ypač tai pastebima maisto prekių rinkoje, tačiau tai nereiškia, kad pardavimai ir parduotų prekių savikaina negali būti valdomi. Mažinti parduotų prekių savikainą galima perkant pigiau, derinant medžiagų ir žaliavų sudėtį gamybose įmonėse ir pan. Pardavimų apimtis gali būti valdoma nustatant optimalų pardavimo kainų lygį, didinant pardavimų apimtį arba siekiant optimalaus  šių rodiklių derinio. Visai kas kita yra veiklos sąnaudos. Jos jau priklauso nuo įmonės savininkų ar vadybininkų valios. Juk Jonaičiai galėjo pasiskirti sau per pus mažesnius atlyginimus, bet galėjo padaryti atvirkščiai. 

SVARBU
Bendrasis pelnas turi būti didesnis už veiklos sąnaudas, priešingu atveju - įmonė dirbs nuostolingai.