2.4. ĮMONĖS NUOSAVYBĖ
Visas aukščiau išvardintas turtas
ir patys pinigai neatsiranda iš niekur – juos investuoja
akcininkai (savininkai), teikia bankai ar kitos kreditinės
institucijos arba uždirba pati įmonė gaudama
didesnes pajamas negu patiria sąnaudas toms pajamoms
uždirbti.
Tarkime, kad uždaroji akcinė
bendrovė prieš pradėdama veiklą išleido ir
pardavė akcijų už 10 000 litų. Šiuo
atveju, bendrovė turi 10 000 Lt, kurių šaltinis yra
akcininkų investicija, (išleistos ir parduotos akcijos).
Tačiau akcininkai ne šiaip sau investavo 10 000 Lt, o
turėdami tam tikrą interesą, gauti dividendus,
sukaupti kapitalą ar įgyvendinti kokį nors kitą
savo interesą. Po akcininkų investicijos bendrovė
turi 10 000 Lt, (tai jos turtas), šio turto šaltinis yra
išleistos ir parduotos akcijos (tai jos nuosavybė).
Bendrovės akcininkai turi interesą į 10 000 Lt turto
sumą. Finansinėje terminologijoje akcininkų
investuota suma yra vadinama “įstatiniu kapitalu”.
Kad mūsų įsivaizduojama UAB galėtų
pradėti veiklą, jai dar reikia papildomai 9 000 Lt.
Šiai trūkstamai sumai ji paima banko paskolą. Dabar
jau UAB turi 19 000 litų. Tai jos turtas. Po šios
operacijos atsirado įsipareigojimas bankui (padidėjo UAB
nuosavybė), ir bankas tapo suinteresuotas bendrovės
turtu. Bankui ne vis tiek, kaip bus panaudoti jo pinigai. Jis
tikisi, kad jie bus grąžinti ir grąžinti su tam
tikra nauda bankui, t.y. apmokėtos palūkanos. UAB
prieš pradėdama veiklą užsisakė
prekių ir tiekėjai jai pateikė prekių už 5
000 litų. UAB pažadėjo už prekes sumokėti
per 45 dienas. Dabar jau UAB disponuoja turtu, kurį sudaro
pinigai, t.y. 19 000 ir 5 000 Lt vertės prekės.
Interesą į visą UAB turtą turi patys akcininkai
(10 000 Lt), bankas (9 000 Lt) ir tiekėjai, pateikę
prekes (5000 Lt). Tiek turto, tiek nuosavybės sumos yra
lygios. Mūsų pavyzdyje UAB disponuoja 24 000 Lt turtu:
(pinigų 9 000 Lt ir prekių 5 000 Lt) ir tuo pačiu
UAB yra skolinga bankui (9 000 Lt), tiekėjams (5 000 Lt) ir
patiems akcininkams (10 000 Lt). Finansinėje apskaitoje
ši lygybė visuomet turi būti išlaikoma, nes
kiekvienas gautas litas, tapęs bendrovės turtu, visuomet
turi savo atsiradimo šaltinį (savininkų ar
skolintojų nuosavybę). Vadinasi, nuosavybė yra
teisė arba interesas į įmonės turtą.
Mūsų pavyzdyje interesą į UAB turtą turi
savininkai (akcininkai), bankas ir tiekėjai.
SVARBU
Turto ir nuosavybės lygybė buhalterinėje apskaitoje
yra vadinama FUNDAMENTINE APSKAITOS LYGYBE.
TURTAS = SAVININKŲ NUOSAVYBĖ + SKOLINTOJŲ
NUOSAVYBĖ.
Mūsų pateiktame pavyzdyje 24 000 Lt
(turtas) = 10 000 Lt (savininkų nuosavybė) + 14 000 Lt
(skolintoji nuosavybė).
Finansinėje apskaitoje įmonės
turtas ir jos nuosavybė yra parodomi specialioje
buhalterinės apskaitos lentelėje, vadinamoje –
balansu, kurios kairėje pusėje
išvardijamas turimas įmonės turtas,
dešinėje – nuosavybė arba turto
šaltiniai. Balanso lentelė kaip tik ir yra
fundamentinės apskaitos lygybės išraiška,
sudaroma ataskaitinio laikotarpio (mėnesio, pusmečio,
metų) paskutiniajai dienai. Šiuolaikiniame informacijos
technologijų amžiuje balansas gali būti sudaromas ir
dažniau.
Mūsų pavyzdyje pateiktos UAB balanso
lentelė atrodytų taip:
BALANSAS
20XX m.
………………… mėn.
……… d.
|
Turtas
|
Suma
|
Nuosavybė
|
Suma
|
|
Pinigai
|
19 000,-
|
Įstatinis kapitalas
|
10 000,-
|
|
Prekės
|
5 000,-
|
Banko paskola
|
9 000,-
|
|
|
|
Skola tiekėjams
|
5 000,-
|
|
Balansas
|
24 000,-
|
Balansas
|
24 000,-
|
Konkrečios įmonės nuosavybės
struktūra gali būti labai įvairi, tai priklauso nuo
įmonės veiklos ir nuo to kokiais lėšų
šaltiniais pasinaudodama įmonė įgijo savo
turtą. Čia pateiksime pačius svarbiausius
įmonės nuosavybės straipsnius, kurie
dažniausiai pasitaiko įmonės veikloje.
| |