1.8.7. PALYGINIMO PRINCIPAS IR JO APIBŪDINIMAS

Pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su to laikotarpio sąnaudomis uždirbant tas pajamas. Sąnaudos, tenkančios skirtingiems ataskaitiniams laikotarpiams, paskirstomos laikotarpiams, per kuriuos įmonė uždirbspajamų. 

Įmonėse pajamų registravimas aptartas kaupimo principo apibūdinime. Palyginimo principas sukonkretina sąnaudų sąvoką apskaitoje. Įmonė nuolatos turi įvairiausių išlaidų, tačiau tai nereiškia, kad visos išlaidos, pavyzdžiui, pinigų išmokėjimai, prisideda prie ataskaitinio laikotarpio pelno.

Pavyzdys: Įmonė kovo mėnesį išleido 6000 Lt iš anksto sumokėdama už biuro patalpų nuomą, pusei metų – po 1000 Lt už vieną mėnesį. Apskaičiuojant kovo mėnesį uždirbtą pelną, būtų logiška iš uždirbtų pajamų sumos atimti ne visus 6000 Lt, bet 1/6 jų dalį, t.y. 1000 Lt, - tiek, kiek iš tikrųjų įmonei kainavo mėnesio nuoma. Šiuo atveju, kai skiriame pajamas nuo įplaukų, taip negalima painioti išlaidų su sąnaudomis.

Labai svarbu suprasti ir įsidėmėti kaupimo principą, analizuojant sąnaudų apibrėžimą. Patirtomis sąnaudomis laikomas sunaudotas turtas ar atsiradę įsipareigojimai tiekėjams (rangovams), susiję su ataskaitiniu laikotarpiu uždirbtomis pajamomis. Pinigų ar kito turto išleidimas, neuždirbant pajamų, vadinamas išlaidomis.

Pavyzdys: įrenginiams, įrengimams, darbo priemonėms, ilgalaikiam turtui įsigyti išleisti pinigai ar dėl to susidariusi skola, sunaudotos medžiagos ir žaliavos, iš anksto sumokėti pinigai už ateityje (vėlesniais laikotarpiais) gausimas prekes (paslaugas), avansinės išmokos neįtraukiamos į to laikotarpio sąnaudas. Visas toks turto sumažėjimas ar įsipareigojimų padidėjimas sąnaudomis gali būti pripažintas tik tuo laikotarpiu, per kurį jos iš tikrųjų uždirbo pajamas. Norint tiksliai apskaičiuoti ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatą, reikia taip traktuoti sąnaudas apskaitoje.