1.7 FINANSINĖ ATSKAITOMYBĖ IR FINANSINĖS ATASKAITOS

Buhalterių darbo rezultatas – įvairios ataskaitos, skirtos įvairiems vartotojams. Tačiau jose pateikiami apibendrinti duomenys, pavyzdžiui: kiek įmonė uždirbo pajamų per tam tikrą laikotarpį, kiek jai kainavo uždirbti pajamas. Priežastys, dėl kurių buvo uždirbta tam tikra pajamų suma, šiose ataskaitose dažniausiai nenurodomos. To ir neįmanoma padaryti, nes per ataskaitinį laikotarpį kiekvienoje įmonėje įvyksta dešimtys ar net šimtai tūkstančių įvairiausių faktų, kurių visuma ir nulemia įmonės veiklos rezultatus. Kitaip sakant, buhalterinė apskaita daugiausia atspindi veiklos rezultatą, bet ne jo siekimo procesą. Norint išsiaiškinti pastarąjį, gautus apskaitos duomenis tenka nagrinėti pasitelkiant dedukcinį mąstymo būdą, t.y. einant ne dedukcijos, bet indukcijos keliu – formuojant dalinius pirminius duomenis ir juos iš karto tyrinėjant (analizuojant), o vėliau tuos duomenis sujungiant į apibendrintus rodiklius, kurie kompleksiškai atskleidžia visos įmonės ar jos padalinių tam tikro laikotarpio veiklos rezultatus.

Kompleksiškai atspindėti veiklą geriausia per pinigų srautus, nes kiekvieno verslo galutinis tikslas – iš mažesnio pinigų kiekio ,,pagaminti” didesnį. Šiuos procesus, pasitelkdamas buhalterinės apskaitos duomenis, nagrinėja dar konkrečios ekonomikos mokslas – finansinis valdymas.      

Visa informacija, apibūdinanti įmonės finansinę būklę bei jos veiklos perspektyvas, skelbiama specialiuose dokumentuose, vadinamuose finansinėmis ataskaitomis.   

Finansinė atskaitomybė – finansinių duomenų apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus bei jų aiškinimo periodinis parengimas nustatyta forma. Finansinės ataskaitos sudaro rengiamą metinę įmonės finansinę atskaitomybę.

Metinė finansinė atskaitomybė – finansinė atskaitomybė, parengta apibendrinus įmonės finansinių metų duomenis. Finansiniai metai įmonėje dažniausiai trunka 12 mėnesių. Įmonėms apibūdinant trumpesnius periodus nei metai, sudaroma tarpinė finansinė atskaitomybė.

Finansinę atskaitomybę sudaro šios finansinės ataskaitos:

1. Balansas;
2. Pelno (nuostolio) ataskaita;
3. Pinigų srautų ataskaita;
4. Pelno paskirstymo ataskaita (nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita);
5. Aiškinamasis raštas.

Finansinių ataskaitų formos yra reglamentuojamos ir pateikiamos Verslo apskaitos standartuose.

Sudarytos bendros finansinių ataskaitų formos leidžia suprasti bet kurios įmonės finansinę informaciją, nes finansinės ataskaitos pateikiamos remiantis vienoda tvarka. Tai leidžia palyginti skirtingas įmones ir teisingai interpretuoti jų veiklą.

Visose laisvosios rinkos šalyse plačiai paplitęs abejonių nekeliantis teiginys.  

Pagrindinių finansinių ataskaitų apibūdinimas

Balansas – finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę finansinių metų dieną.

Pelno (nuostolių) ataskaita– finansinė ataskaita, kurioje nurodomosvisos per finansinius metus įmonės uždirbtos pajamos bei sąnaudos, uždirbant šias pajamas, ir veiklos rezultatai. 

Pinigų srautų ataskaita – finansinė ataskaita, nurodanti įmonės finansinių metų pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukas bei išmokas.

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje nurodomas nuosavo kapitalo padidėjimas ir sumažėjimas per finansinius metus.

Aiškinamasis raštas – metinės finansinės atskaitomybės dalis, kurioje paaiškinamos balanse, t.y. pelno (nuostolio), pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitose nurodytos sumos arba pateikiama išsami jų analizė, taip pat papildoma informacija, kurios nereikalaujama pateikti finansinės atskaitomybės ataskaitose. Į aiškinamąjį raštą įtraukiama Verslo apskaitos standartų reikalaujama pateikti informacija bei kita informacija, kuri būtina teisingai atspindėti įmonės finansinę būklę.