1.6 SVARBIAUSI FINANSINĘ APSKAITĄ IR ATSKAITOMYBĘ LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮMONĖSE REGLAMENTUOJANTYS NORMINIAI AKTAI

Norminiai aktai turi svarbią reikšmę ne tik verslo įmonėms bei visai verslo plėtrai, bet ir buhalterinės apskaitos istorijos tendencijoms Lietuvoje. Valdymo apskaitos metodiką įmonės pasirenka savarankiškai. Šios apskaitos, kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikos norminiai aktai nereglamentuoja.

Norminiai aktai dažnai yra keičiami, papildomi, todėl dabartinės galiojančios norminių aktų redakcijos gali skirtis nuo jų pirminių redakcijų. Praktinėje veikloje vadovaujamasi galiojančiais reglamentais.

Norminiame akte pateikiama jo įsigaliojimo data. Ši data praktiškai niekada nesutampa su reglamento priėmimo, patvirtinimo ar jo pasirašymo diena, nes norint, kad kuris nors reglamentas įsigaliotų, jis iš pradžių būtinai turi būti paskelbtas. Norminiai aktai paskelbiami anksčiau tam, kad įmonių vadovai ir buhalteriai su jais galėtų susipažinti.

Įmonių vadovai, remdamiesi šiais patvirtintais norminiais aktais, bendraisiais apskaitos principais, nustato įmonės apskaitos politiką. Šios apskaitos politikos privalo laikytis buhalteriai, vesdami apskaitą bei rengdami finansinę atskaitomybę.

Apskaitos politika – bendrieji apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirti ūkio subjekto apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti.

Verslo įmonės vadovas parenka apskaitos politiką ir vadovaudamasis apskaitos standartais ją įgyvendina, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, verslo pobūdį.