2.1.4. Formalios ir neformalios grupės

Vadovai savo nuožiūra sudaro grupes, padalinius, dalija pareigas ir skirsto įgaliojimus. Vadovybės valia sudarytos grupės vadinamos formaliomis grupėmis arba formaliomis organizacijomis. Pagrindinė jų funkcija yra atlikti gautas užduotis ir siekti nurodytų tikslų. Formalios grupės gali būti trijų tipų:

1) vadovo sudarytos grupės, susidedančios iš jo  tiesioginių pavaldinių, pavyzdžiui, generalinis direktorius ir jo pavaduotoja. Pavaduotojai gali turėti savo sudarytas grupes;
2) darbo (projekto) grupės, kurias sudaro darbuotojai, dirbantys tam tikruose projektuose, turintys tą pačią užduotį. Darbo grupės savarankiškesnės už vadovui padedančias grupes;
3) tikslinės paskirties grupės – tai įvairios komisijos, komitetai, tarybos ir pan. Jos kuriamos ir gauna laikinus įgaliojimus kokiai nors vienai ar kelioms problemoms išspręsti.

Visos formalios grupės sudaromos tam, kad įgyvendintų organizacijos tikslus. Greta formalių grupių, kiekvienoje organizacijoje veikia ir neformalios grupės, susidariusios ne vadovybės valia.

Susidariusi neformali grupė ar organizacija tampa socialine aplinka, kurioje žmonės bendrauja ne tik vadovų nurodymu. Socialiniai santykiai pagimdo daug neformalių grupių, kurios visumoje sudaro neformalią organizaciją.

 

Neformalus vadovas atlieka dvi svarbias funkcijas:

1) padeda grupei siekti jos tikslų;
2) stiprina jos būvį, egzistavimą.

Neformalios organizacijos atsiranda spontaniškai, siekdamos tam tikrų bendrų tikslų. Šie bendrieji tikslai ir yra pagrindinė neformalių grupių susidarymo priežastis. Didelėse organizacijose veikia daug neformalių grupių. Jos turi savo lyderius, hierarchiją, nerašytus įstatymus ir taisykles bei uždavinius. Neformalių grupių tvarka palaikoma remiantis skatinimo ir baudų sistema. Paprastai žmonės stoja į neformalias grupes ar organizacijas dėl šių priežasčių:

1) nori gauti daugiau pajamų,
2) siekia susikurti geresnį prestižą;
3) nori įgyvendinti savo tikslus.

Formaliose grupėse pirmiausia dominuoja darbo užmokestis. Neformaliose grupėse pirmiausia siekiama psichologinės naudos (noras pritapti, palaikyti  vienas kitą, apsiginti, padėti kitiems, bendrauti ir t. t.). Neformalios organizacijos atlieka socialinę savo narių kontrolę, nustato grupės elgesio normas. Kartais neformalios grupės gali priešintis organizacijoje vykstantiems pokyčiams ar pertvarkymams. Šis priešinimasis labai trukdo vadovams dirbti, todėl jie priversti atsižvelgti į neformalių grupių interesus, įtraukti jas į formalų vadybinį darbą. Taip neformalūs vadovai įgyja autoritetą. Tiek formalūs, tiek neformalūs vadovai naudoja tuos pačius būdus valdymo funkcijoms atlikti. Jie skiriasi tik tuo, kad formalus vadovas naudoja oficialius įgaliojimus, o neformalus vadovas remiasi grupės pripažinimu. Todėl neformalios grupės yra daug veiksmingesnės.

Ar žinote, kad...

Anksčiau buvo manoma, kad, norint „susitvarkyti“ su neformaliomis grupėmis, jas reikia naikinti. Dabar galvojama,kad  neformalios organizacijos turi padėti formalioms. Todėl:

1) neformalią grupę reikia pripažinti, bendradarbiauti su ja ir jai nekenkti;
2) reikia stengtis gerai pažinti neformalios grupės lyderius, dirbti su jais, skatinti siekti organizacijos tikslų;
3) inicijuodami naujoves, vadovai turėtų pagalvoti apie galimą neigiamą poveikį neformalioms grupėms;
4) neformalias grupes reikia įtraukti į nutarimų rengimą, sprendimų priėmimą ir taip mažinti pasipriešinimą pokyčiams;
5) neformalioms grupėms  teikti tikslią informaciją, taip užkertant kelią gandams.