2.1.4. Formalios ir neformalios grupės
Vadovai savo nuožiūra sudaro grupes,
padalinius, dalija pareigas ir skirsto įgaliojimus.
Vadovybės valia sudarytos grupės vadinamos
formaliomis grupėmis
arba
formaliomis organizacijomis. Pagrindinė jų funkcija yra
atlikti gautas užduotis ir siekti nurodytų tikslų.
Formalios grupės gali būti trijų tipų:
1) vadovo sudarytos grupės,
susidedančios iš jo tiesioginių
pavaldinių, pavyzdžiui, generalinis direktorius ir jo
pavaduotoja. Pavaduotojai gali turėti savo sudarytas
grupes;
2) darbo (projekto) grupės, kurias sudaro
darbuotojai, dirbantys tam tikruose projektuose, turintys
tą pačią užduotį. Darbo grupės
savarankiškesnės už vadovui
padedančias grupes;
3) tikslinės paskirties grupės – tai
įvairios komisijos, komitetai, tarybos ir pan. Jos kuriamos ir
gauna laikinus įgaliojimus kokiai nors vienai ar kelioms
problemoms išspręsti.
Visos formalios grupės sudaromos tam, kad
įgyvendintų organizacijos tikslus. Greta formalių
grupių, kiekvienoje organizacijoje veikia ir neformalios
grupės, susidariusios ne vadovybės valia.
Susidariusi
neformali
grupė
ar organizacija tampa socialine aplinka,
kurioje žmonės bendrauja ne tik vadovų
nurodymu. Socialiniai santykiai pagimdo daug neformalių
grupių, kurios visumoje sudaro neformalią
organizaciją.
Neformalus vadovas atlieka dvi svarbias
funkcijas:
1) padeda grupei siekti jos tikslų;
2) stiprina jos būvį, egzistavimą.
Neformalios organizacijos atsiranda
spontaniškai, siekdamos tam tikrų bendrų
tikslų. Šie bendrieji tikslai ir yra pagrindinė
neformalių grupių susidarymo priežastis.
Didelėse organizacijose veikia daug neformalių
grupių. Jos turi savo lyderius, hierarchiją,
nerašytus įstatymus ir taisykles bei uždavinius.
Neformalių grupių tvarka palaikoma remiantis skatinimo ir
baudų sistema. Paprastai žmonės stoja į
neformalias grupes ar organizacijas dėl šių
priežasčių:
1) nori gauti daugiau pajamų,
2) siekia susikurti geresnį prestižą;
3) nori įgyvendinti savo tikslus.
Formaliose grupėse pirmiausia dominuoja
darbo užmokestis. Neformaliose grupėse pirmiausia
siekiama psichologinės naudos (noras pritapti, palaikyti
vienas kitą, apsiginti, padėti kitiems, bendrauti
ir t. t.). Neformalios organizacijos atlieka socialinę savo
narių kontrolę, nustato grupės elgesio normas.
Kartais neformalios grupės gali priešintis organizacijoje
vykstantiems pokyčiams ar pertvarkymams. Šis
priešinimasis labai trukdo vadovams dirbti, todėl jie
priversti atsižvelgti į neformalių grupių
interesus, įtraukti jas į formalų vadybinį
darbą. Taip neformalūs vadovai įgyja
autoritetą. Tiek formalūs, tiek neformalūs vadovai
naudoja tuos pačius būdus valdymo funkcijoms atlikti. Jie
skiriasi tik tuo, kad formalus vadovas naudoja oficialius
įgaliojimus, o neformalus vadovas remiasi grupės
pripažinimu. Todėl neformalios grupės yra daug
veiksmingesnės.
Ar žinote, kad...
Anksčiau buvo manoma, kad, norint
„susitvarkyti“ su neformaliomis grupėmis, jas
reikia naikinti. Dabar galvojama,kad neformalios
organizacijos turi padėti formalioms. Todėl:
1) neformalią grupę reikia
pripažinti, bendradarbiauti su ja ir jai nekenkti;
2) reikia stengtis gerai pažinti neformalios grupės
lyderius, dirbti su jais, skatinti siekti organizacijos
tikslų;
3) inicijuodami naujoves, vadovai turėtų pagalvoti apie
galimą neigiamą poveikį neformalioms
grupėms;
4) neformalias grupes reikia įtraukti
į nutarimų rengimą, sprendimų
priėmimą ir taip mažinti pasipriešinimą
pokyčiams;
5) neformalioms grupėms teikti tikslią
informaciją, taip užkertant kelią gandams.
| |