3.1. Personalo organizavimas

Personalo organizavimas apima labai daug uždavinių, kurie, atsižvelgiant į jų sprendimo vietą, gali būti:

1. metodiniai, kai teikiami patarimai, rekomendacijos, kaip reikia spręsti atskirus uždavinius;
2. organizaciniai, kai organizuojamas tam tikrų uždavinių sprendimas įvairiu lygiu;
3. vykdomieji, kai atliekamos atskiros operacijos, procedūros.

Šiems uždaviniams spręsti organizacijose yra kuriamos atitinkamos struktūros, jos gali būti labai įvairios ir priklauso nuo:

1. Turimų darbuotojų potencialo, jų kvalifikacijos . Jei personalo skyriaus darbuotojų kvalifikacija žema, jam nepavedama spręsti kai kurių personalo organizavimo uždavinių: darbo organizavimo, užmokesčio ir pan., personalo organizavimas yra decentralizuojamas. Ir atvirkščiai, jei personalo skyrius ir jo vadovas stiprūs, kuriamos centralizuotos, plačius įgaliojimus turinčios personalo tarnybos.
2. Įmonės dydžio, specializacijos lygio . Mažoje įmonėje neišvengiama, kad darbuotojai būtų universalūs, vienas darbuotojas atlieka visus vienos funkcijos arba net kelių funkcijų darbus. Dalis uždavinių yra patikima kitoms organizacijoms, nes pačioje įmonėje nėra tokios siauros specializacijos darbuotojų. Didelėje įmonėje personalo tarnybos darbuotojai specializuojasi atlikti tam tikrus darbus, kuriami specializuoti skyriai ir stengiamasi visus uždavinius atlikti savarankiškai.
3. Uždavinių delegavimo lygio . Priklausomai nuo vadovybės požiūrio, galimos didesnės ar mažesnės uždavinių priskyrimo tendencijos: vadovai svarbiausius uždavinius imasi spręsti patys arba priskiria juos žemesniems lygiams.
4. Orgtechnikos ir technologijos lygio. Kompiuterizavimo, programinės įrangos, orgtechnikos naudojimo lygis iš esmės gali pakeisti personalo organizavimo darbų imlumą ir reikalingų darbuotojų skaičių.