Šiek tiek iš praeities apie suklestėjusį Tytuvėnų miestą ir prieš kiek daugiau nei 60 metų, įsikūrusią Tytuvėnų durpių įmonę.
Durpių įmonė įsikūrė 1959 metais, kai į miestą atvykęs Povilas Jokužis, buvo paskirtas Durpių pramonės valdybos direktoriumi. Nuo to laiko prasidėjo intensyvus laikotarpis: buvo statomi gyvenamieji namai darbuotojams, dirbusiems durpyne, statoma katilinė, kontora ir kt. Buvo ruošiami laukai durpių gavybai. Nutiestas siaurasis geležinkelis į pelkes, dar vadinamas siauruku. Nauja durpių įmonė pritraukė daug jaunų darbuotojų net tik iš aplinkinių rajonų, bet ir iš visos Lietuvos, nauji atvykėliai gaudavo butus. 
Atsiradus durpių pramonei, Tytuvėnų veidas pakito, buvo pastatyta ir plėtojama visa darbininkų gyvenvietė, diegiamos naujovės, atsirado ir nauja, talpinanti virš 900 moksleivių mokykla. Būtent durpių įmonė pakeitė socialinę ir materialinę padėtį tuometiniame Tytuvėnų miestelyje. 
Tytuvėnų apylinkių kraštovaizdį suformavo besitraukiantys ledynai. Jie suformavo dabartinius ežerus ir ežerėlius, taip pat aplinkui atsirado pelkės ir durpynai. Dažnai žmonės net nežino, kad vienam milimetrui durpių sluoksniui susiformuoti prireikia visų metų, o kai kur vietomis šis sluoksnis siekia net aštuonis metrus! Taigi kai kur, galima sakyti, durpėms jau virš 8000 metų! 
Kadangi Tytuvėnus supo itin gausūs miškai ir pelkės, miestas gerokai suklestėjo 1956-1959 metais, pradėjus eksploatuoti už kelių kilometrų esančią didžiulę, klampią, net 2611 hektarų ploto pelkę. Pastaroji tapo Tytuvėnų Tyrelio durpynu. Pirmaisiais gamybos metais Tytuvėnų durpių įmonė buvo tapusi viena stambiausių Lietuvoje. Tais metais produkcijos buvo planuojama pagaminti apie 50 tūkst. tonų, o galiausiai, buvo pagaminta net 70 tūkst. tonų. Tai iš tiesų didžiuliai kiekiai pranokę net darbuotojų lūkesčius. Pagrindiniai produkcijos vartotojai tuo metu buvo Petrašiūnų ir Vilniaus šiluminės elektrinės. Tytuvėnų durpių įmonė gamino ne tik produkciją kurui, kraikui, durpių pusbriketes, bet ir žolės miltus. Taip pat įmonėje veikė ir nestandartinių detalių cechas. Tytuvėniškiai džiaugėsi, kad, atsiradus durpynui, miestas prisipildė jaunų žmonių, buvo pastatyta mokykla, darželis, gyvenamieji namai darbuotojams, sutvarkyta kanalizacija, vandentiekis ir visa infrastruktūra miestelyje.
Dalinamės režisieriaus P. Dimšos apybraiža, unikaliu vaizdo įrašu iš Tytuvėnų durpyno, kuriame veiksmas buvo filmuojamas 1984 metais. Pasakojimas labai nuotaikingas, kai pagrindinis jo pasakotojas pats „siaurukas” - Tytuvėnų durpyno traukinukas! 
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/6009/per-kemsynus-per-durpynus?fbclid=IwAR0pkN4ojHCyGNCAHoYrRqBoGUmywbS0UR-6zsYbmoxw95NFcTFfr1mDiB0
