Nors šiemet sukanka jau dvidešimt metų nuo „Tikslo" ir „Lenktynių" pasirodymo, tačiau „Tikslas" iki šiol išlieka labiausiai skaitomų knygų apie įmonių valdymą pirmajame dvidešimtuke.
Žinant, kad Vakaruose daugumos vadovėlių gyvavimo ciklas vos treji metai, galima sakyti, kad „Tikslas" tiesiog nemirtingas. Tačiau jei pažvelgsime į šio reiškinio priežastis, lengvai suprasime, kas lemia nesenkantį šios knygos populiarumą - tai mūsų mokymo programose ir mąstyme per daug šimtmečių įsišakniję senieji gamybos valdymo principai. Jie taip giliai įsitvirtinę, kad net praėjus jau dvidešimčiai metų nuo „Tikslo" pasirodymo ši knyga vis dar revoliucinė, vis dar netikėta, vis dar šviežia. Japonijoje „Tikslas" išleistas tik prieš keletą metų, bet pagal pardavimus jis ten populiaresnis už knygas apie Harį Poterį.
Džiugu, kad ir Lietuvoje „Tikslas" pati populiariausia verslo knyga: per ketverius metus parduota apie 5000 jos egzempliorių. Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje atsirado įmonių, kurios „Tikslo" idėjas ėmėsi įgyvendinti praktikoje. Norėdami palengvinti joms tą daryti nusprendėme išleisti šią knygą.
Mums pavyko įtikinti autorius atnaujinti ją, atsižvelgus į pramonės raidą per dvidešimt metų nuo jos pirmojo leidinio pasirodymo. Taigi ši jums pateikiama knyga unikali tuo atžvilgiu, kad tik lietuviškas leidimas yra papildytas ir atnaujintas pačių autorių.
Lietuvos skaitytojai, skaitydami šią knygą gali nustebti matydami joje pateiktuose pavyzdžiuose aprašytus 3 ar 4 mėnesių trukmės gamybinius ciklus. Mes specialiai palikome skaičius tokius, kokie jie buvo prieš 15 - 20 metų, kad skaitytojai suvoktų, jog gamybos ciklams sutrumpėjus iki 3 - 6 savaičių, tai nieko nepakeičia visoje aprašytoje lenktynių dėl konkurencinio pranašumo logikoje. Tai tik patvirtina, kad autoriai buvo teisūs 100%. Visoje rinkoje sutrumpėjus gamybos ciklams, problemos, susijusios su užsakymų įvykdymo savalaikiškumu ir vėlavimus lemiančios priežastys išliko tos pačios, nes nepasikeitė gamybos valdymo logika.
Mes ir toliau gyvename išlaidų (o ne pajamų) pasaulyje, manydami, kad verslo sėkmę lemia išlaidos, mes ir toliau nežinome, kaip vertinti atsargų (žaliavos, nebaigtų gaminių, gatavos produkcijos) įtaką mūsų konkurencingumui, bei kaip valdyti grynųjų pinigų srautus. Mes ir toliau stengiamės mokėti darbininkams už pavienes operacijas, nors seniai jaučiame, kad tai neskatina gamybos srauto, komandinio darbo, negerina kokybės, ir todėl nemotyvuoja rūpintis už visos įmonės sėkme.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Lenktynės Eliyahu M. Goldratt ir Robert E. Fox | 630 Kb | 2 |
Lenktynės Eliyahu M. Goldratt ir Robert E. Fox