Ekonomikos teorija formavosi kartu su visuomenės santykių raida. Ekonominius gyvenimo reiškinius žmonės pradėjo suvokti žymiai ankščiau negu buvo sukurtas mokslas nagrinėjantis šiuos reiškinius. Tai reiškia, kad ekonomika kaip mokslas susiformavo apibendrinant įvairius ekonominius dėsnius, kurie vyko realiame žmonių gyvenime. Daugelis ekonominių reiškinių, kurie tapo šio mokslo tyrimo objektu buvo žinomi jau senovės egiptiečiams ir senovės graikams(reiškiniai:mainai, pinigų atsiradimas ir panaudojimas mainuose).
Ekonominė mintis tai yra visuomeninių ekonominių santykių atspindys žmonių sąmonėje. Ekonominė mintis atsispindėjo: tautosakoje, religijoje, o vėliau įvairiuose rašytiniuose šaltiniuose t. y. įstatymų rinkiniuose ūkio tvarkymo nuostatuose ir fiskaliniuose dokumentuose (fiskalizmas iš lotyn. kalbos iždo biudžeto politika kai pajamos formuojamos pagrindinai iš mokesčių).
Pirmieji rašytiniai šaltiniai atsirado kartu su įstatymo rinkiniais, ūkio tvarkymo nuostatais ir fiskaliniais dokumentais. Ūkinės veiklos patyrimai ir žinių apie ūkinę veiklą skleidimas sudarė sąlygas teoriškai apibendrinti ekonominius reiškinius, pažinti jų priklausomybę ir savitarpio ryšius, paruošti rekomendacijas kaip tvarkyti privatų ir valstybės ūkį.
Vergovinės santvarkos laikotarpyje aukščiausią teorinį lygį ekonominės minties paskelbė graikų filosofo Ksenofonto, Aristotelio, Platono veikaluose. Pirmasis specialus ekonomikos klausimams skirtas veikalas buvo Ksenofonto “EKONOMIKOSAS” būtent šiame veikale pirmą kartą buvo išaiškinta žodžio ekonomika kilmė.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Vadybos teorijos įvadas | 9 Kb | 3 |
Vadybos teorijos įvadas