Rinkos ekonomikos sąlygomis kiekviena organizacija dalyvauja konkurencinėje kovoje dėl vartotojų, išteklių ir pan. Pripažįstama, kad net viešojo sektoriaus organizacijos – universitetai, mokyklos, sveikatos apsaugos įstaigos veikia konkurencijos aplinkoje.
Šiuolaikiniai globaliniai socialiniai ir ekonominiai procesai, technologinė pažanga aštrina konkurencinę kovą, todėl organizacijos turėtų ieškoti galimybių stiprinti konkurencinį pajėgumą.
Konkurencinį pajėgumą apsprendžia organizacijos kompetencija, t. y. gebėjimas generuoti tam tikros vertės produktus vartotojams. Jei organizacija pajėgs generuoti didesnės vertės produktus, geriau tenkins vartotojų poreikius ir lūkesčius, palyginus su konkurentais, organizacija bus potencialiai konkurencingesnė rinkoje.
Organizacijos gebėjimą generuoti aukštos vertės produktus lemia procesai bei ištekliai, jų efektyvus vyksmas, todėl jų valdymas yra padeda įgyvendinti organizacijos tikslus.
Konkurenciniam pajėgumui didinti procesus ir jų vyksmą būtina nuolat gerinti. Tai pasiekiama, kai įgyvendinamos inovacijos, ugdoma darbuotojų kompetencija, tobulinamas valdymas, ko pasėkoje atsiranda ir didėja kompetencija kurti ir gaminti vartotojų poreikius atitinkantį produktą.
Konkurencinėje kovoje naudojami ir kiti konkurencinės kovos “ginklai” - kaina, lankstumas, greitis, laikas gaminti bei pateikti rinkai produktus.
Ne tik viso ūkio, bet ir vienos ūkio šakos konkurentų varžymuisi rinkoje turi įtakos kiekvienos organizacijos gebėjimas kurti produkto ar paslaugos kokybę.
Įvertinus kokybės svarbą konkurencijoje, kokybės tikslai būtina įkomponuoti į organizacijos veiklos strategiją, atsižvelgus į vartotojų poreikius ir konkurentų pasiekimus.
Konkurencija ne tik įtakoja organizacijos veiklos rezultatus, bet ji lemia valstybės makroekonomines ir politines pasekmes.

Visuotinė kokybės vadyba (paskaitų konspektas)