Šio šimtmečio pradžioje beveik visų Europos ir Amerikos firmų pagrindas buvo gamybos specialistai. Gamybos žinovai ir specialistai buvo svarbiausi žmonės. Jie planavo visą firmos strategiją ir taktiką. Firmų pajėgumas ir gamybos apimtis augo. 1929 metais susidarė tokia situacija, kai prekių pasiūla pralenkė paklausą. Kilo ekonominė krizė, ir firmoms sunkiau sekėsi parduoti savo produkciją. Todėl išaugo paklausą būtent tokiems žmonėms, kurie žinojo, kaip prekę pateikti klientui, išskirdami jos privalumus. Būtent tada reklama įgijo savo dabartinę reikšmę.
Laikotarpis nuo Didžiosios depresijos iki maždaug 1960 - ųjų metų vadinamas "pardavėjų era".
Sekančioje po jos "vartotojo eroje" reklamos reikšmė dar labiau išaugo, nes vartotojas tapo dar išrankesniu. Atsirado daug įstatymų, ginančių ir apsaugojančių jų teises. Taip pat atsirado įstatymų, ribojančių reklamą. Reklama įšėjo iš laukinio kapitalizmo epochos ir tapo labiau civilizuota.
Lietuvoje reklamai teko praeiti tokią pat evoliuciją kaip ir Vakaruose bet per žymiai trumpesnį laiką, nes ji jau remdavosi Vakarų patirtimi. Galima pasakyti, kad mes jau gyvenome "vartotojų eroje".
Atsirado daug reklamos agentūrų, laikraščiuose ir žurnaluose skiriama daug vietos reklamai, nes tai tapo pagrindiniu jų pragyvenimo šaltiniu. Tokia pat situacija susiklostė ir Lietuvos televizijoje. Firmoms, tam kad surasti savo rinką tarp vartotojų teko reklamuotis. Iš pradžių tai buvo labai panašu į reklamą, kuria
Vakarai turėjo 30 - 40 metais. Turėjo čia įtaką ir atitinkamas technikos lygis.
Didėjant su laiku investicijoms į Lietuvos rinką, tobulėjo ir reklamos šaka. Lietuvoje padaryta reklama vis mažiau skiriasi nuo kitų savo kokybe ir profesianalumu, nes prie darbo atsisėdo jau patyrusieji specialistai.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Reklama ir jos ypatumai | 43 Kb | 0 |
Reklama ir jos ypatumai