Šalies užsienio ekonominė politika reguliuoja ekonominius santykius su kitomis šalimis. Kiekviena valstybė, atsižvelgdama į savo ūkio būklę, kitus veiksnius, vykdo gana skirtingą užsienio prekybos politiką.
Beveik visas užsienio prekybos politikos formas galima suskirstyti į dvi kryptis: laisvąją prekybą ir protekcionizmą. Šiomis ekonomikos sąlygomis, kai į pasaulinę rinką įeina mažai išsivysčiusios ir besivystančios šalys, reikia imtis kažkokių priemonių besivystančiai nacionalinei ekonomikai apsaugoti nuo stiprios užsienio konkurencijos. Todėl šiuo metu dar negali būti laisvos prekybos, kadangi ekonomikos vystymasis įvairiose šalyse prasidėjo ne vienu metu. Protekcionizmu siekiama ekonominėmis priemonėmis (tarifiniais, netarifiniais prekybos apribojimo metodais) apsaugoti nacionalinę ekonomiką nuo kitų šalių konkurencijos, išugdyti vidaus pramonės šakas.
Šiame kursiniame darbe daugiausiai buvo remtasi A. Kirejevo knyga “Prekybos ekonomika”, P. Krugmano knyga “Tarptautinė ekonomika”, kuriose buvo pateikta susisteminta protekcionizmo metodų klasifikacija. Praktinei daliai parašyti pasirinkau vieną iš labiausiai taikomų protekcionizmo priemonių – muitus.
Analizuojant muitus, taikomus Lietuvoje buvo naudotasi įvairiais teisiniais aktais (Lietuvos Respublikos muitų ir tarifų įstatymu ir kt.), straipsniais, J. Tamulevičiaus knyga “Lietuvos valstybinės sienos ekonominė apsauga”.
Kursinio darbo pradžioje supažindinama su tarptautinės prekybos susiformavimu, protekcionizmu plačiau, ekonominių teorijų santykiu su protekcionizmu.
Antrame kursinio darbo skyriuje pateikiama protekcionizmo raida.
Trečiame skyriuje pateikiami tarptautinės prekybos politikos instrumentai, instrumentų klasifikacija.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Protekcionizmo metodai tarptautinėje prekyboje | 68 Kb | 0 |
Protekcionizmo metodai tarptautinėje prekyboje