Iki šiol, nagrinėdami rinkas, nesiėmėme problemos, atsirandančios dėl informacijos skirtumų: darėme prielaidą, kad ir pirkėjai, ir pardavėjai yra tobulai informuoti apie rinkoje parduodamų prekių kokybę. Tokią prielaidą daryti nesunku, kai prekių kokybė lengvai nustatoma. Jei be didelių sąnaudų galime pasakyti, kurios prekės aukštos kokybės ir kurios- žemos, tai tuos kokybės skirtumus tinkamai atspindės prekių kainų skirtumai.
Tačiau jei informaciją apie kokybę gauti brangu, tada vienodo pirkėjų ir pardavėjų informuotumo apie prekes prielaida jau nebus pagrįsta. Realiame pasaulyje tikrai yra nemaža rinkų, kuriose gali būti labai brangu ar net išvis neįmanoma gauti tikslią informaciją apie parduodamų prekių kokybę.
Vienas ryškus pavyzdys - darbo rinka. Anksčiau naudotuose paprastuose modeliuose darbas buvo apibrėžiamas kaip homogeniškas produktas - kiekvienas asmuo turėjo “tokį patį” darbą ir kiekvienas per darbo valandą pateikdavo vienodą jo kiekį. Tai išties įžūlus supaprastinimas! Iš tikrųjų firmai gali būti net labai sunku nustatyti, kiek produktyvūs jos darbuotojai.
Informacija brangi ne tik darbo rinkose. Panašių problemų kyla ir vartotojų prekių rinkose. Kai vartotojas perka naudotą automobilį, jam gali būti labai sunku nustatyti, geras tai daiktas ar grynas niekalas.
O to naudoto automobilio pardavėjas, priešingai, ko gero puikiai žino, kokia jo kokybė. Pardavėjai žino mašinų galimybes, bei trūkumus, tačiau tai sunku nustatyti pirkėjams, skaitant laikraščius ar spardant automobilių ratus. Tuojau pamatysime, kad dėl tokios asimetrinės informacijos efektyviai funkcionuojančiai rinkai gali atsirasti nemažų sunkumų.

Sprendimų priėmimas konkurencinėje rinkoje esant asimetrinei informacijai (kursinis darbas)