Monopolinės firmos produkcijos paklausos kreivė (Dm) yra pasvirusi žemyn šios produkcijos rinkos paklausos kreivė, kadangi monopolininkas atstovauja visai šakai. Monopolijos darbo organizatoriai, keisdami prekės kainą, turi atsižvelgti į vartotojų reakciją. Jie žino, kad parduodamų prekių kiekis priklauso nuo kainos, kurią jie nustatys. Ir priešingai, jie žino, kad kaina, kurią jie gali gauti už savo prekę, priklauso nuo jos kiekio, siūlomo parduoti kiekvienu laikotarpiu.
Monopolininkas gali nustatyti arba savo prekės kainą, arba jos kiekį, siūlomą rinkai kiekvienu laikotarpiu (10.2 pav.). Jeigu jis pasirinko kainą P,, tai reikiamas produkcijos kiekis nustatomas iš rinkos paklausos kreivės ir jis bus Q2. Pavyzdžiui, vietinė telefono monopolija galėtų nuspręsti padidinti kainą nuo .P1 iki P2, kad padidėtų pelnas. Jeigu taip būtų, tai kompanijos paslaugų paklausos kiekis sumažėtų nuo Q2 iki Q1.
Jeigu monopolija nustatys, kiek ji pateiks rinkai prekių ar paslaugų, tai kaina, kurią mokės vartotojas už šį kiekį, priklausys nuo šio produkto paklausos kreivės. Tarkime, automobilių gamintojas turi monopolį.
Didėjant kintamiems kaštams, jis nusprendžia, kad norėdamas gauti maksimalų pelną turi gaminti kiekvieną mėnesį mažiau automobilių. Jis sumažins automobilių tiekimą dileriams, todėl padidės konkurencija tarp vartotojų ir padidės kaina.
Dabar nesunku suprasti, kodėl monopolija negali tam tikra kaina parduoti bet kokį produkcijos kiekį.
Didėjant produkcijos kiekiui, kaina turi mažėti, kadangi paklausos kreivė yra žemėjanti. Firma, esanti tobulosios konkurencijos rinkoje, gali parduoti rinkos kaina tiek, kiek nori (jos produkcijos paklausos kreivė yra absoliučiai elastinga). Nors ir kiek gamintų, konkuruojančiuoji firma savo veiksmais negali nei padidinti, nei sumažinti rinkos kainos.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Monopolinės firmos produkcijos paklausa (spera) | 11 Kb | 0 |
Monopolinės firmos produkcijos paklausa (špera)