Šiuo metu jau galima kalbėti apie konceptualų IM pamatą, diskutuoti apie IM plėtotės kryptis ar bent aspektus. IM žymiai aktualesnis ten, kur labai išvystyta ekonomika, karinis kompleksas, ryškūs geopolitiniai interesai ir jų reprezentavimo formos. IM samprata ten orientuota į visų informacijos išteklių ir komunikacijos ryšių visumą ir jų organizavimą skirtingose srityse. IM tampa priemone, leidžiančia integruoti materialius, žmogiškuosius, technologinius, organizacinius, kultūrinius veiksnius, kūrybinius procesus, inovacijas ir kt. bei panaudoti jų visumą organizavimo efektyvumui didinti ir tuo įtvirtinti strategines pozicijas. IM suprantamas kaip universali vadybos priemonė. Galimi IM modeliai, skirti visuomenės valdymui, verslui, gamybai, komercijai, politikai, kultūrai, mokslui ir pan., net pačiai informacinei veiklai. IM tiesiogiai sietinas su v visuomenės informacinės infrastruktūros plėtote ir vadinamosios informacinės visuomenės kūrimo tendencijomis.
IM kaip organizavimo sociologija. IM aspektu bet koks socialinis organizavimas pirmiausiai reiškia vienokius ar kitokius žmonių ryšius. IM visada atskleidžia žmonių, daiktų ir laikmenų ryšius organizavimo procese. Jis apima ne tik formaliųjų pozicijų valdymą, kaip įprasta klasikiniame menedžmente, bet ir milžinišką sluoksnį po jomis slypinčių neformalių ryšių, kurių organizavimas lemia formaliosios vadybos turinį.
IM ir informacijos komunikacijos technologijų (IKT) lygiagretumas. IM neatsiejamas nuo IKT plėtotės ir vystomas jų pamatu. IM orientuotas į pačią informaciją ir jos valdymą.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Informacijos menedžmentas: aksiomos ir teoremos (referatas) | 13 Kb | 0 |
Informacijos menedžmentas: aksiomos ir teoremos (referatas)