Negalima nurodyti jokios konkrečios datos, nuo kada pradėta nuodugniai svarstyti, kaip organizacijos dirba ir yra valdomos, kaip turėtų būti tvarkomos jų struktūros. Rašytinių šaltinių apie organizacijas ir valdymą galima rasti ankstyvųjų civilizacijų – žydų, musulmonų, graikų, romėnų – palikime. Dabartinių organizacijų teorijų ištakos siekia Mozę (panaudojo atsakomybės delegavimą), islamo apoletą Ibn Taymiyyahą (moksliškai išdėstė administravimo principus), Aristotelį (akcentavo kultūros svarbą valdymo sistemose) bei Makiavelį (pateikė galios panaudojimo analizę). Tai rodo, kad uždavinys pasiekti norimą veiksmingų visuomenės kolektyvų veiklos rezultatų ir teorinių jų sprendimų paieška buvo svarbus ne tik dabartinio, bet ir pirmykštėms organizacijoms.
Tačiau daugelis mokslininkų visa tai laiko tik senovės išminčių paskirų koncepcijų palikimu, o tikrosiomis organizacijų teorijų ištakomis laiko 18 a. D. Britanijoje kartu su fabrikais atsiradusias ekonomines teorijas.
Socialinių teorijų negalima nagrinėti jas atsiejus nuo tos šalies ir laikotarpio socialinės – ekonominės situacijos. Ankstyvieji organizacijų teoretikų darbai atitiko sunkų metą, kai darbininkai buvo beteisiai, vertinami kaip darbo priemonės, o fabrikų savininkai siekė gauti kuo didesnius pelnus.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Vadyba | 12 Kb | 3 |
Vadyba