Filosofijoje ir teisinėje literatūroje sąvoka “atsakomybė” vartojama dviem reikšmėmis: perspektyvine ir retrospektyvike.
Perspektyvinė (arba į ateitį) reiškia, kad tam tikra žmonių grupė ar konkretus žmogus atsako už savo veiksmus žiūrėdamas į ateitį. Pvz.: atsakomybė už savo vaikų ateitį.
Retrospektyvinė - tai atsakomybė už tai, kas yra padaryta praeityje. Teisinė atsakomybė yra paprastai retrospektyvikio pobūdžio, t. y. atsakomybė už padarytą nusikaltimą.
Atsakomybė kaip reiškinys egzistuoja nuo senų laikų. Ilgą laiką žmonės gyveno kaip laukiniai gyvūnai.
Kad galėtų lengviau išgyventi ir apsisaugoti, žmonės pradėjo jungtis į kaimenes, gentis bei bendruomenes. Bendrai gyvenant pradeda vystytis ūkininkavimas bei gamyba. Jau tada vyresniųjų susirinkimai nagrinėdavo iškilusius nesutarimus tarp žmonių, smerkdavo nederamą žmonių elgesį, pasireiškiantį išdavyste, bailumu, piktnaudžiavimu. Buvo taikomi ne tik pabarimai ar pamokymai, bet ir griežtos priemonės, kaip gyvybės atėmimas. Jau tais pirmais valstybės kūrimosi etapais žmogus turėjo savo pareigas ir buvo atsakingas už savo veiksmus, jeigu jie prieštaravo tų laikų papročiams bei taisyklėms.

Teisinės atsakomybės rūšys