Valstybės susidarymo tyrinėjimas turi pažintinę ir politinę praktinę reikšmę. Jis padeda pažinti specifinę valstybės prigimtį, jos bruožus ir ypatumus, nustatyti atsiradimo ir raidos priežastis bei sąlygas, taip pat geriau suvokti būdingas valstybės funkcijas (pagrindines veiklos kryptis), jos reikšmę visuomenės gyvenimui ir politinei sistemai.
Valstybės ir teisės teoretikai valstybės susidarymą aiškina gana įvairiai. Visi sutinka, kad senovės Graikijos, Egipto, Romos valstybės buvo vergvaldinės. Nesiginčijama, kad dabartinėje Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos teritorijoje vergovės nebuvo - čia susidarė ne vergovinės, o feodalinės valstybės. Tačiau nesutariama dėl valstybės susidarymo priežasčių, sąlygų, prigimties ir pobūdžio.
Teorijų autoriai išreiškia skirtingų grupių, sluoksnių, tautų ir kitų socialinių bendrijų požiūrį į valstybės kilmę. Sukurta dešimtys įvairiausių teorijų ir dėl valstybės prigimties vis dar tebesiginčijama.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Valstybės ir teisės teorija (mokomoji knyga) | 1182 Kb | 1 |
Valstybės ir teisės teorija (mokomoji knyga)