Teisės sampratos, teisės ir valstybės santykio klausimais Lietuvoje iki šiol buvo vengiama diskutuoti.
Nors kardinaliai pasikeitė Lietuvos padėtis, Lietuvoje vyksta teisinė reforma, bet nekeičiamas visos teisės sistemos pagrindas – pats požiūris į teisę. Atrodo, kad šie klausimai vis dar laikomi reikšmingais vien teisininkams teoretikams. Bet teisės ir valstybės santykio klausimas nėra vien teorinis.
Jo praktinės reikšmės esmė yra ta, ar valstybė yra susaistyta teisės, ar valstybei ir jos valdymo organams galioja visuomenei nustatyta tvarka, ar valstybė gali savo nuožiūra šią tvarką keisti. Teisės ir valstybės santykio klausimas iš tiesų yra svarbus. Kaip rašo P.Leonas, “kai tenka kalbėti apie teisės pagrindinius klausimus, neišvengi nepalietęs visuomenės ir valstybės, o kai kalbi apie visuomenės ir valstybės pagrindinius klausimus, negali nepaliesti teisės” . Todėl ateityje padėtis turėtų keistis, praktiniai sprendimai negali visą laiką pirmauti prieš teorinius. Taigi, kas žino, ar jau dabar prasidedantys šių klausimų svarstymai neperaugs į radikalius teisės teorijos problemų svarstymus.
Valstybės ir teisės santykis istoriškai keitėsi. Keitėsi ir požiūris į jį. Vyrauja nuomonė, kad valstybės ir teisės atsiradimas ir vystymasis – vieningas procesas, ir sunku nustatyti, kas atsirado pirmiau. Yra požiūris, kad teisė atsirado pirmiau už valstybę. Ji susiklosto ten, kur žmonės įsijungia į socialinius santykius, kur vystosi prekiniai santykiai, nuosavybė ir valdymas. O vėliau gimsta valstybė ir įstatymas kaip civilizuotesnė ir tobulesnė teisės forma. Kitu požiūriu, kaip rašo N. I. Matuzovas, “istoriškai valstybė ir teisė atsiranda vienu metu, veikiant toms pačioms priežastims” .
Tai, kad vienu metu – nereiškia, kad tuo pačiu momentu ir adekvačiai. Tai sąlyginai ilgas periodas. Šiuo požiūriu valstybė ir teisė išauga iš papročių ir ekonominių poreikių. Savo nuomonę, be abejo, turi visos skirtingai teisę suvokiančios kryptis (ir normatyvistinė, ir sociologinė, ir kt.).

Valstybės ir teisės sąveikos problema