Pirmame skyriuje „Konstitucinės teisės įvadas” supažindinsime su svarbiausiomis konstitucinės teisės sąvokomis bei problemomis. Jas išnagrinėjus, galima sėkmingai tęsti pradėtą pažintį su konstitucine teise. Pirmiausia paaiškinsime sąvokos „konstitucinė teisė” vartojimą įvairiais aspektais.
Mus domins konstitucinė teisė kaip nacionalinės teisės sritis, kaip teisės mokslas ir studijų disciplina.
Įvadinę skyrių sudaro trys poskyriai: „Konstitucinė teisė – nacionalinės teisės sistemos branduolys ir teisės sistemą integruojanti teisės sritis”, „Konstitucinės teisės šaltiniai”, „Konstitucinės teisės mokslas. Konstitucinė teisė kaip studijų disciplina”.
Konstitucinė teisė – nacionalinės teisės sritis – paprastai suprantama kaip sistema teisės normų, nustatančių valstybės organizaciją, viešosios valdžios (iš esmės – valstybės valdžios) organizavimą ir jos įgyvendinimo pagrindus, taip pat asmens ir valstybės santykių pagrindus.
Konstitucinė teisė – centrinė nacionalinės teisės sritis, reguliuoja svarbiausius visuomeninius santykius, įtvirtina visos teisės sistemos kūrimo principus. Taigi konstitucinė teisė nustato ir kitų teisės sistemos sričių teisinio reguliavimo pradus.

Lietuvos konstitucinė teisė