Kinijoje jau prieš konfucianizmą atsirado vadinamųjų “ramiųjų“ sektos. Priešingai buvusioms feodalinėms tradicijoms “ramieji“ ragino nepaklusti ponams, priešintis tuometiniams socialiniams santykiams. Kaip ir jogizmas bei budizmas, tos sektos propagavo asmenybės tobulinimą kaip svarbiausią žmogaus gyvenimo tikslą. Turima žinių, kad tuo tikslu jie naudojo specifinę meditavimo techniką, be to, daug dėmesio skyrė kvėpavimui. “Ramieji“ pripažino realų išorinį pasaulį, neatsiejamą nuo “vidinio pasaulio“. Pasak jų pagrindinės etinės doktrinos, išorinį pasaulį gerai pažinti galima tik palaikant “vidinio pasaulio“ pusiausvyrą.
“Ramiųjų“ sektos filosofinių – etinių įvaizdžių pagrindu atsirado vienas iš žymiausių žmonijos istorijoje senovės dialektinės filosofijos mokymas - taoizmas.
Primosios žinios apie taoizmą siejasi su legendinėmis asmenybėmis Lao Dzė ir Džvang Dzė.

Taoizmas ir savitaiga