Prancūzų rašytojas V. Hugo yra pasakęs, kad kiekvienas žmogus turi tris charakterius: tą, kurį jis sau priskiria, tą kurį jam priskiria, ir pagal tą kuris yra iš tikrųjų.
Charakteris – graikų kilmės žodis, reiškiantis ir atspaudą, kalimą ir įspaudimą. Iš tikrųjų charakteryje atsispindi žmogaus auklėjimas ir jo veikla, o iš kitos pusės, žmogus pats ,,nukala” savo charakterį. Charakteris apsprendžia žmogaus elgesį, mintis, jausmus. Tačiau charakteriu reikia laikyti ne visus žmogaus ypatumus, bet tik esminius ir pastovius. ,,Charakteris – pastovių žmogaus elgesio ypatybių visuma, kuri išreiškia jo santykį su kitais žmonėmis ir pačiu savimi, savo veiksmais”.
Žinant individo charakterį, galima gana tiksliai numatyti būsimus jo veiksmus ir poelgius.
Vieni charakterio bruožai yra tipiški tam tikrai asmenų grupei. Jie priklauso nuo bendrųjų žmogaus gyvenimo visuomeninių aplinkybių, perimamos socialinės aplinkos. Dažnai būna, kad vaikai iš asocialių šeimų būna agresyvūs, pikti, nedraugiški. Šeimoje, kur svarbiausia yra materialinis gerbūvis, vaikai augs godūs, šykštūs, teikiantys pirmenybę materialinėms gėrybėms. Gi nuoširdžioje, draugiškoje aplinkoje augę vaikai dažniausia bus paslaugūs, draugiški, atviri.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Charakteris | 5 Kb | 2 |
Charakteris