Tas, kas tikisi lengvai išmokti meilės meno, perskaitęs šią knygą, turėtų nusivilti. Ši knyga, priešingai, siekia įrodyti, kad meilė nėra jausmas, lengvai apimantis kiekvieną, nepriklausomai nuo jo subrendimo. Ji nori įtikinti skaitytoją, kad visos jo pastangos mylėti bus nesėkmingos, jei jis nemėgins pačiu aktyviausiu būdu pakeisti savo asmenybės visumą, kad išsiugdytų produktyvią orientaciją; kadangi individualioje meilėje negalima patirti pasitenkinimo be gebėjimo mylėti artimą, be tikro kuklumo, drąsos, tikėjimo ir disciplinos. Kultūroje, kurioje šios savybės retos, retai gebama mylėti. Ir iš tiesų kiekvienas galėtų savęs paklausti, ar daug pažįsta iš tikrųjų mylinčių žmonių.
Ir vis dėlto, nors užduotis ir sunki, tai neturėtų varžyti mūsų pastangų pažinti sunkumus ir galimybes juos įveikti. Stengdamasis išvengti papildomų komplikacijų, pamėginau gvildenti kiek įmanoma mažiau specializuota kalba. Dėl tos pačios priežasties stengiausi kuo mažiau naudotis jau esama literatūra apie meilę.
Kita problema taip ir liko iki galo neišspręsta; būtent, nepavyko išvengti minčių iš ankstesnių mano knygų pasikartojimo. Skaitytojas, jau susipažinęs su "Laisvės baime", "Žmogumi sau" ir "Sveikąja visuomene", atras šioje knygoje daug minčių, išsakytų ankstesniuose mano darbuose. Aišku, "Menas mylėti" anaiptol nėra vien jų santrauka. Knyga pateikia daug visiškai naujų idėjų, tad natūralu, kad net ir senosios įgauna naują prasmę, kai sutelkiamos apie vieną temą - meną mylėti.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Menas mylėti | 74 Kb | 1 |
Menas mylėti