Ramiame Lietuvos miestelyje gyveno du broliai vadinami germanais. Kai mažesniajam buvo 14 m. o vyresniajam 17 jų gyvenimas pradėjo keistis. Jų tėvai norėdami užtikrinti savo vaikams geresnę ateity pradėjo važinėti į užsienį, kad uždirbtų kuo daugiau pinigų. Vaikai būdavo paliekami namie ir kas savaitę iš tėvų gaudavo pinigus. Namie prasidėjo baliai, juk atsirado ”laisvas plotas”, o ir pinigų niekada netrūko. Iš pradžių jie ramiai gerdavo namuose, tačiau tai greitai atsibodo. Savo energiją “germanai” pradėjo naudoti gatvėje, mokykloje – ten kur yra jaunimo. Greitai tapo “žvaigždėmis”. Vieni nepilnamečiai juos tiesiog laikė idealais, o kiti bijojo ir negalėjo nieko padaryti. Po kokių trijų tokio gyvenimo metų, skriaudžiamų vaikų tėvai nunešė į policiją pareiškimus. “Germanų” tėveliai grįžę viską sutvarkė – vieniem davė pinigų, kitiems užteko tik su jais pasikalbėti. “Germanai” nuo to laiko pradėjo agresyviai elgtis netgi su pagyvenusiais žmonėmis, nes jei ką “prisidirbdavo” tai grįždavo tėveliai ir viską sutvarkydavo.
Jei broliai išeidavo kur nors po vieną ir blaivūs, tai elgdavosi ramiai. Jaunesnį brolį galiu apibūdinti kaip šmaikštuolį, nuolat kupiną energijos, judrų, o kitą, kaip merginų numylėtinį, paslaugų, ramaus būdo, ieškantį teisybės. Kai abu išgerdavo alkoholio (nors gerdavo ir ne kartu) - tapdavo nevaldomi, gal dėl to, kad žinojo, jog brolis visada atskubės į pagalbą, arba tėvai ištrauks. “Germanus” visi pažinojo, kai kada per muštynes užtekdavo paminėti, kad tu iš “Germanų chebros” ir viskas nusiramindavo.

Situacija “Germanai”