Savaitė po dukters Loros gimimo mudu su žmona Bone buvome visiškai išsekę. Lora kasnakt mus pažadindavo. Sunkiai gimdžiusi, Bonė vartojo vaistus nuo skausmo. Ji vos paeidavo. Penkias dienas praleidau namie, jai padėdamas. Atrodė, kad žmonos sveikata pradėjo gerėti, ir aš vėl nuėjau į darbą.
Man nesant namie baigėsi jos skausmą malšinančios tabletės. Užuot iškvietusi mane iš darbo, ji paprašė nupirkti vaistų vieną iš mano brolių, kuris kaip tik pas ją užėjo. Atsitik tu man taip — brolis su tabletėmis negrįžo. Visą dieną ji kentė skausmą ir rūpinosi naujagime.
Net neįsivaizdavau, kokia baisi buvo jos diena. Grįžęs namo, radau Bonę labai nusiminusią. Nesusivokdamas pamaniau, jog ji kaltina mane.
Ji pasiskundė: „Visą dieną man labai skaudėjo... Baigėsi tabletės. Kankinausi lovoje ir niekam nerūpėjau."
Šokausi gintis: „Kodėl tu man nepaskambinai?"
Bonė aiškino: „Paprašiau tavo brolio, bet jis pamiršo. Laukiau jo sugrįžtant visą dieną. Ką, tavo manymu, turėjau daryti? Man sunku vaikščioti. Jaučiuosi tokia apleista." Tuomet aš nesusivaldžiau. Mano kantrybė trūko. Aš pykau, kad ji nepaskambino man į darbą. Niršau, kad kaltino mane, nors aš net nežinojau ją taip kenčiant. Po kelių šiurkščių frazių pasukau durų link. Buvau pavargęs, irzlus ir prisiklausęs visko pakankamai. Mes abu peržengėme ribas.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Vyrai kilę iš Marso, moterys iš Veneros | 1144 Kb | 0 |
Vyrai kilę iš Marso, moterys iš Veneros