Politikos ir visuomenės ryšiai istorijos bėgyje domino ne vieną mokslininką. Pasaulyje yra tūkstančiai į vairiausių schemų, modelių ir teorijų apie aplinkos įtaką politiniams procesams. Vieni mokslininkai įžvelgė labai tiesioginius ryšius tarp politikos ir aplinkos, kiti - mažesnius. K. Markso teorijos yra tik vienos iš nedaugelio, bet galima sakyti užima kraštutinę poziciją, kuri teigia, jog politika teisė ir menas yra visiškai priklausomi nuo visuomenėje vykstančių darbo santykių. Nei teisė nei politika negali vystytis pagal sau būdingus principus, bet yra visiškai priklausomi nuo ekonominių formacijų raidos ir keičiasi paskui juos, įtvirtindami jų pasiekimus.
Savo teorijoms konstruoti K. Marksas pasiėmė Vokiečių filosofo Hegelio požiūrį apie idėjų kovą pasaulio istorijoje. Po tam tikrų svarstymų K. Marksas modifikavo Hegelio teorijas paneigdamas idėjiškumą. Kaip teigia K. Marksas: "teisiniai santykiai, kaip ir valstybių formos, negali būti suprasti nei patys iš savęs, nei iš vadinamojo žmogaus dvasios vystymosi, kad priešingai jų šaknys glūdi materialinėse gyvenimo sąlygose, kurias Hegelis XVIII amžiaus anglų ir prancūzų pavyzdžiu sujungia "civilinės visuomenės" sąvokoje, o civilinės visuomenės anatomijos reiktų ieškoti politinėje ekonomijoje", taigi remiantis Marksu galima teigti, jog realiai žmonijos vystymuisi idėjos nevaidina jokio vaidmens. Nagrinėjant socialinius reiškinius K. Markso požiūriu reiktų skirti gamybinius reiškinius nuo ideologinių formų "kuriomis žmonės įsisavina konfliktą ir su juo kovoja."
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Ekonominis determinizmas | 2 Kb | 0 |
Ekonominis determinizmas