Viena iš svarbiausių politinių doktrinų, susiformavusių kaip atsakas į situaciją, Europoje, kuri susidarė po to, kai Prancūzų Didžioji revoliucija peraugo į jakobinų diktatūrą ir ėmė kelti grėsmę Europos stabilumui ir gerovei. Konservatizmo pagrindines mintis suformavo E.Berkas savo veikale "Apmastymai apie prancūzų revoliuciją". Tas idėjas vėliau išplėtojo kiti mąstytojai bei politikai.
Konservatizmo srovė Vakarų Europos Politiniams rėžimams davė daug ryškių lyderių tokių kaip Dizraelis, Churchilis, de Golis, Teacher, Reaganas ir kiti. Šie žmonės savo šalių istorijoje paliko laibai svarų indėlį ir tapo kiekvieno konservatoriaus sektinu asmeniu. Tačiau verta pasakyti, jog retas politikas savo veiksmus grindžia politine ideologija, todėl ideologijos politinei praktikai ne visada turi labai didelės reikšmės.
Šiame darbelyje pasistengsiu apžvelgti pagrindinius konservatizmo postulatus, pradėdamas nuo kritikų teiginių ir po to pamėgindamas juos apginti. Konservatizmo kritiką imsiu tiek iš akademinių veikalų, tiek iš "gatvės".
Perdėta pagarba tradicijoms. Tradicijos, kuomet jų laikomasi neparastai griežtai gali kenkti bendrajam žmonijos vystymuisi ir ekonominiam progresui. Konservatizmas ne kartą yra pasisakęs prieš pokyčius, kurie pažeidinėjo kaimo visuomenei įprastą (labai parastą) gradaciją, o mašininės gamybos įsigalėjimas ir žmonių koncentracija miestuose visiškai keitė žmonių tarpusavio santykius.
Visi žmonių tarpusavio santykiai, dabar buvo nužmoginti, paversti paprastais ir racionaliais (dažniausia pinigais). Konservatoriai, kurių idealu buvo tradicinė feodalinė visuomenė, priešinasi modernumui bandydami grąžinti tai kas iš esmės yra praėję.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Konservatizmas: už ir prieš | 5 Kb | 0 |
Konservatizmas: už ir prieš