Asmeninius sugebėjimus Platonas laiko tokiais, kad jeigu lavinimas būtų tinkamai apgalvotas ir kontroliuojamas, susiformuoja darni visuomeninė grupė. Egzistuojančių valstybių bėda ta ir yra, kad auklėjimas jose buvo neteisingas, ir jeigu reikia pagerinti žmonių giminę - tai ugdant įgimtus polinkius tai galima pasiekti. Nedarni visuomenė turėtų suteikti savo piliečiams tas galimybes visapusiškai ugdyti savo sugebėjimus, kurie būtini jų poreikiams patenkinti. Dorovė turėtų būti drauge ir asmeninė ir visuomeninė, o jei yra kitaip, tai išsprendžiama taisant valstybę ir tobulinant individą, kol pasiekiama įmanoma nauda.
Analizuodamas valstybės ir individo santykį Platonas sukuria teoriją kuri sprendžia tas problemas. Iš valstybės analizės matyti, kad ji turi atlikti 3 funkcijas: patenkinti svarbiausius fizinius poreikius, saugoti valstybę ir ją valdyti. Iš čia išplaukia, kad turi būti ir 3 klasės, ir kadangi funkcijų pasidalijimas remiasi gabumų skirtumu, tai reiškia, kad yra 3 žmonių tipai: vieni, kurie iš prigimties tinka dirbti, o ne valdyti,; tie, kurie tinka valdyti, bet tik kitų prižiūrimi ir nukreipiami, ir galiausiai tie, kurie tinka eiti aukščiausias valstybės valdymo pareigas.

Platono valstybė