Kaip teigia eilutės ant knygos viršelio, apibūdinančios knygos turinį – “šioje knygoje nagrinėjama tautiškumo idėja – asmeninės ir kultūrinės tautinės tapatybės suvokimas”. “Įsivaizduojamos bendruomenės” – žinomiausias Benedict’o Anderson’o, Cornello universiteto profesoriaus, darbas.
Apmąstydamas nacionalizmo kilmę ir plitimą, autorius nesigriebia populiariausių nacionalizmo pavyzdžių (eg. XX amžiaus pirmosios pusės Vokietijos). Jo studija didžia dalimi paremta kolonizacijos kaip reiškinio su visomis priežastimis ir pasekmėmis, tyrimu.
Įvadinėje knygos dalyje autorius apibrėžią naciją, kaip “įsivaizduojamą politinę bendruomenę, įsivaizduojamai iš prigimties ribotą bei suverenią”. Įvesdamas “įsivaizduojamumą” kaip pagrindinį nacionalizmo egzistavimo atributą, B. Ander-son’as be ideologijos, t.y. nacionalizmo, suabstraktinimo, sudrebina tautiškumo ir patriotizmo pagrindus, sukurdamas “įsivaizduojamo” kosmopolitiškumo fikciją.
Norėčiau išskirti kelias plotmes, kurios apibūdintų nacionalizmo/kos-mopolitizmo (nesupriešinu šių sąvokų, kaip kontrastingų viena kitai, tiesiog organizuoju tam tikrą svarstyklių sistemą – vienoje pusėje nacionalizmas ar net partikuliarizmas, o kitoje – kosmopolitizmas), santykį. Visų pirma – nacionalizmas/kosmopolitizmas paremtas nacija, tautiniu identitetu, antra – nacionalizmas/kosmopolitizmas paremtas bet kuriuo kitu argumentu (religija, rase ir pan.) arba konkrečiau - kultūra. Aišku, nacionalizmo sąvoka pati savaime signalizuoja apie naciją, ir jos, kaip nacionalizmo sąvokos apibrėžimo komponento, svarbą, tačiau pagrindinį vaidmenį šios ideologijos atsiradime ir plitime, anot B. Anderson’o, gali suvaidinti ir kiti gyvenimo aspektai, kaip antai religija ar spauda.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Įsivaizduojamos bendruomenės | 6 Kb | 0 |
Įsivaizduojamos bendruomenės