Klasikinė matematika dažniausiai nagrinėja tolydžiai kintančius dydžius, kuriems tirti taiko ribų teoriją, diferencialinį bei integralinį skaičiavimą. Tačiau net ir klasikinėje matematikoje yra sričių, kurioms būdingas nutrūkstamumas arba diskretiškumas, ir todėl reikalaujančių kitų tyrimo metodų. Visų pirma, paminėsime kombinatorinę analizę, nagrinėjančią baigtinių aibių elementų kombinacijas.
Diskrečiąja matematika arba diskrečiąja analize vadinama matematikos sritis, tyrinėjanti pačios matematikos diskrečiąsias struktūras ir realiųjų reiškinių diskrečiuosius matematinius modelius. Nagrinėjamos diskrečiosios struktūros gali būti ne tik baigtinės, bet ir begalinės, tačiau skaičiosios aibės. Taigi tyrinėjanti baigtines struktūras baigtinė matematika yra tik siauresnė diskrečiosios matematikos dalis.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Diskrečioji matematika ir uždavinynai | 851 Kb | 3 |
Diskrečioji matematika ir uždavinynai