H.Radausko poezija. Pasirinktų eilėraščių analizė. H. Radausko didžioji kūrybos dalis parašyta ir išleista JAV, kur poetas mirė 1970. Pirmąjį eilėraščių rinkinį “Fontanas” išleido 1935 Lietuvoje. Jis pirmasis iš lietuvių poetų siekė eilėraštį konstatuoti. Jis labiau pasikliovė ne jausmu, o intelektu ir vaizduote. Buvo be galo reiklus žodžiui, jo parinkimui. Jausmas kūryboje liejasi laisvai, tačiau H. Radausko poezijoje vyrauja intelektas ieškantis pastovesnių, griežtesnių formų. Rinkinio “Fontanas” pirmasis eilėraštis – “Pasaka” – bendroji poeto nuostata. Lyrinis subjektas keliauja į pasaką, nes pasaulis priešiškas žmogui. Tas pasaulis – lyg išbandymas: šaltas, žiaurus, klastingas. Žiauriai tikrovės būtinybei piešiama Pasaka. Joje galima viskas. Tačiau pasakoje išreiškiami netik taurieji žmogaus siekimai, joje atsiskleidžia ir tamsiosios žmogaus jėgos Nusivylęs pasauliu, poeto lyrinis aš pasineria į pasaką. Negalėdamas paklusti tikrovės dėsniams poetas tikroviškai žvelgia tiek į save, tiek į tikrovę. Savo pasaką atranda gamtoje.
“Pasaka” griežtos formos. Stiprios, suvaldytos vidinės konstrukcijos. Tą paliūdija konstruktyvi eilėraščio kompozicija, turinti 3 logiškas dalis. 1950 Čikagoje išėjo antras eilėraščių rinkinys “Strėlė danguje”, po 5 metų – “Žiemos daina” . Paaiškėja, kas yra H. Radausko pasaulis. Nuostata artima Kamiu nuostatai: gali būti, kad dangus tuščias, kad žvaigždynai šalti, bet žmogus turi gyventi taip, lyg būtų ir viltis, ir prasmė. Gyventi taip, lyg gyvenimas būtų gražus. Iš visų H. Radausko išgyvenimų, svarbiausias estetinis išgyvenimas. Poetas tikrovę mato tarsi keliais žvilgsniais. Vienu metu ta tikrovė ir skaudi ir dramatiška ir šiek tiek juokinga, banali (“Krautuvės pardavėja”). Nors H. Radausko poezijoje nemaža gamtos vaizdų bei įvaizdžių, bet dominuoja ne natūros, o kultūros pasaulis, tiksliau natūros ir kultūros sankirta žmoguje. Daug antikinių įvaizdžių jo poezijoje paliudija šią sankirtą. Tėvynės ilgesys – bendra išeivijos poetų tema – H .Radausko kūryboje tarsi nepriklauso vienam žmogui, o yra visuotinė. Tačiau kalbama “mes” vardu. Prarasta tėvynė yra amžinai žmonijos besiilgimas “Prarastas rojus”. Lietuva kurios nebėra tuo pačiu pavidalu jau nebebus, ilgam laikui įrašyta H. Radausko puslapiuose. Poetas išdidžiai atsisakė skųstis išeivio dalia, svetimumu. H. Radausko eilėraščius veikia pagrindinės lietuviško eilėraščio programos. Žodžių ryšiai, dažniausiai pagrįsti spalvos ir garso asociacijomis, pagrindžia netikėtas, gražias spalvines metaforas. (“Raudoni medžiai”). Įdėmi netikėta spalva, netikėtas palyginimas “Gėlė ir vėjas”.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 H. Radausko poezija pasirinktų eilėraščių analizė | 5 Kb | 28 |
H. Radausko poezija pasirinktų eilėraščių analizė