XVIII amžiaus pradžios dokumentai liudija vargingą pradinio švietimo būklę Mažojoje Lietuvoje. Siekiant pakeisti šią padėtį pamokslininkai, mokytojai buvo skatinami su atsidėjimu eiti savo tarnybą, grasinant piniginėmis baudomis, tėvams įsakoma siųsti vaikus į mokyklas, kunigai verčiami tobulai išmokti lietuvių kalbą. 1717m. Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakultete įkuriamas lietuvių kalbos seminaras, turintis rengti gerai lietuvių kalbą. 1734m. net norėta įvesti visuorinį privalomą mokymą. XVIII amžiuje kultūrinis krašto lygis pakilo, valdžios domėjimasis lietuviais, jų kalba padėjo ugdyti lietuviškas mokyklas bei prisidėjo prie gausių lietuviškų raštų atsiradimo. Aiški Švietimo epochos idėjų įtaka jaučiama ir Metuose; poemoje ne kartą kalbama apie mokyklas, mokytojus, bet taip pat ir apie prieštaringą ponų skleidžiamo mokslo įtaką būrų ar apskritai lietuviško kaimo moralei.
Pietistinis judėjimas. Kai kurios Donelaičio veiklos bei kūrybos ypatumus paaiškina ir tuo metu Mažojoje Lietuvoje plitęs pietistų sąjudis. Tai buvo religinis judėjimas, kurį palaikė krašto valdžia. Jis kėlė raliginio gyvenimo ir religinio švietimo idealus, pabrėžė nusigręžimą nuo pasaulio apaštalavimo svarbą. Donelaičio kūryboje aiškiai išsakyta pasipriešinimą žemesnio luomo žmogaus paniekinimui baudžiaviniame kaime. Pietistams artimi ir pamokslaujančių “viežlybųjų” poemos būrų paveikslai, kurie primena šiam religiniam judėjimui būdingus sakytojus.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Švietimas Mažojoje Lietuvoje | 3 Kb | 6 |
Švietimas Mažojoje Lietuvoje