“Mindaugas”. Drama pradedama dviejų metraštininkų - juodojo ir baltojo, dialogu. Jie diskutuoja apie istoriją ir kokią ją reikia rašyti. Juodasis atsižvelgia tik į faktus, o baltasis metraštininkas jaučia didžiulę atsakomybę rašydamas istoriją, atsižvelgia į jausmus. Jam rūpi žmonės, o ne faktai. Baigus kalbėti metraštininkams, veiksmas vyksta Vismanto pilyje, kur susitinka kunigaikščiai. Diskutuoja apie neramumus Lietuvoje ir kaip užpuldinėjamos jų pilys. Mindaugas sako, ką Lietuvai reikia žmogaus, kuris paimtų viską į savo rankas, suvienytų Lietuvos valstybę. Visi nusprendžia, kad tą darbą geriausiai galėtų atlikti Mindaugas. Sužinoma, kad Mindaugas ir Morta (Vismanto žmona) myli vienas kitą. Mindaugas nusprendžia per prievartą išleisti savo dukrą už Galičo kunigaikščio, kurio ji labai nenori, nes yra jauna ir nenori išvažiuoti į kitą šalį. Mindaugas pasako, kad ji vis tiek turės ištekėti. Pas Mindaugą ateina Vilikaila. Jis buvo nusikaltęs ir Mindaugas jį ištremia į Slonimą, kurį neseniai buvo užkariavęs. Mindaugas turi brolį Dausprungą. Jis yra Mindaugo patarėjas. Labai poetiškos sielos žmogus. Jam nepatinka, kad Mindaugas bando jėgą priversti mylėti Lietuvą, įbauginti žmones, kad jie jo klausytų. Jis teigia, kad žmonės turi patys mylėti valstybę, tada paklusti jam, nes iš tokios krauju sulipdytos Lietuvos nieko gero nebus.
Mindaugas perkelia Vismantą pas save į pilį, padaro Vismantą savo patarėju, kad jie gyventų arčiau. Iš tikrųjų jis tai daro dėl Mortos. Vismantas ir Morta neturėjo vaikų, o po tai, kai jie atsikėlė į pilį - Morta pastojo. Vismantas labai džiaugėsi. Kai vaikas gimsta, Mindaugas eina jo lankyti, padovanoja vaikui pilį. Mindaugą graužia sąžinė. Jis nori išsiųsti Mortą su vaiku į vaikui padovanotą pilį. Vismantas išgirsta Mindaugo ir Mortos pokalbį, supranta, kad sūnus ne jo ir jis nusižudo. Vyksta karūnavimas. Mindaugas apsikrikštija. Po Vismanto mirties jis veda Mortą, kuri išprotėja dėl sąžinės graužaties, pasineria į krikščionybę. Toje pilyje gyvena puodžius, kuriuo Mindaugas labai pasitiki. Mindaugui visi priekaištauja dėl naujo tikėjimo. Jo brolis jį palieka. Mindaugas susikrimtęs eina pas puodžių. Po kiekvieno nukariauto ploto jis klijuoja prie molinės Lietuvos naują molio gabalą. Pas Mindaugą atvykstą žemaičių pasiuntiniai, nori su juo pasitarti, kaip užpulti kryžiuočių ordiną. Mindaugas sako, kad jis to daryti negali. Po to Mindaugas sutinka kariauti prieš kryžiuočius. Kad parodytų, kaip reikia elgtis su kryžiuočiais jis pakaria rūmų vienuolį. Mindaugas nueina pas puodžių į dirbtuvę. Gailisi dėl savo gyvenimo. Kad tėvams nebuvo geras sūnus, kad nebuvo geras tėvas savo vaikams. Kai jis šnekasi, įbėga Daumantas (kunigaikštis, kuris nekentė Mindaugo) ir kerta kirviu. Mindaugas prisidengia moline Lietuva, bet jį sužaloja mirtinai. Mindaugas pašaukia metraštininką. Ateina juodasis, bet Mindaugas nori baltojo. Jam pasakoja apie tai, kaip jis dėl Lietuvos, dėl tėvynės visus trėmė, žudė, vertė jo klausyti jėga… Mindaugas miršta. Juodasis metraštininkas nužudo baltąjį, nes juodojo istorija netenka prasmės dėl baltojo, ir tada juodasis rašo savo istoriją.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 J. Marcinkevičiaus trilogijos santrauka | 6 Kb | 11 |
J. Marcinkevičiaus trilogijos santrauka