Žmogus - tai nuostabiausias sutvėrimas, egzistuojantis žemėje. Jis mąsto, dirba, kuria savo asmenybę. Žmogus nėra tobulas, bet siekia tobulybės. Jis yra individualybė, unikali asmenybė. Pirmą kartą žmogus pasveikina pasaulį savo klyksmu. Tai- kūdikio klyksmas. Iš bejėgių kūdikių išsivysto žmonės, kurie sugeba kovoti ne tik už save, bet ir už artimą, Tėvynę. Nuo pirmų dienų jie įtakoja visuomeninį gyvenimą. Kaip asmenybės formavimui daug įtakos turi vaikystė. Ne tik smėlio dėžė, kurioje mažylis žaidė, bet ir tėvų meilė, auklėjimas, bendravimas, pirmasis ištartas žodis ir net, pirmasis žengtas žingsnis.
Žmogus nedrąsiai žengia visuomenės keliu. Jis su nerimu laukia tos dienos, kai pirmą kartą įžengs į klasę, išvys pirmąją mokytoją, parašys pirmąjį žodį. Kiekvienas naujas vaiko poelgis (išmoktas naujas žodis, eilėraštis) - tai žingsnis į visuomenę. Kol vaikas lanko mokyklą, jį su gyvenimo tikslais, gudrybėmis supažindina ne tik svetimi žmonės, tėvai, bet ir nuolat koja į koją su juo žengianti mokytoja. Mokytoja - tai antroji mama, kuri moko pakelti nuo tako akmenėlį, kad, einant gyvenimo keliu, neužkliūtų vaiko kojytės. Moko mylėti gėlę, žolę, medelį, išlikti negailestingame gyvenime. Mokykla - tai tik vienas žingsnis į gyvenimą. Kuo tolyn, tuo tie žingsniai yra sunkesni ir sunkesni. Žmogus neretai palūžta ir, žengdamas vieną žingsnį į priekį, padaręs klaidą, grįžta du žingsnius atgal. Vis sunkiau ir sunkiau žingsniuoti gyvenimo keliu, užvėrus mokyklos duris. Kiekvienas žmogus nevienodai prisitaiko prie visuomenės. Vieni linkę vadovauti, kiti - likti nuošalėje. Vieni būna visada linksmi, kiti pyksta ant viso pasaulio. Kai kurie mato laimę piniguose, prabangoje, kiti - knygose, gamtoje, monotonijoje. Tikras žmogus pasirenka dorą ir teisingą gyvenimo kelią. Žmogaus darbas - duoklė visuomenei. Asmenybė žengia teisingu gyvenimo keliu, tik turėdama tikslą ir vykdydama jį besąlygiškai. Žmogus turi gyventi ir džiaugtis gyvenimu. Jis turi palikti po savęs prisiminimą. O tai gali padaryti aktyviai dalyvaudamas visuomenės gyvenime, žengdamas teisingu gyvenimo keliu, klupdamas, bet kartu ir pasimokydamas iš savo klaidų. Reikia gyventi, kad tave prisimintų, bet tik geruoju: ,,Kai tu gimei verkei, o pasaulis juokėsi iš tavęs. Gyvenk taip, kad mirdamas juoktumeis, o pasaulis verktų dėl tavęs‘‘.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Žmogaus kelias visuomenėje | 3 Kb | 9 |
Žmogaus kelias visuomenėje