Daugelis kūrėjų gilinosi į vidinius žmogaus slėpinius, siekė pažinti pasaulį bei moralines ir dvasines vertybes. Būtent lietuvių literatūros šiuolaikiniai novelistai savo kūryboje pateikė daug aspektų, kurie įprasmina ir apibendrina tobulą žmogiškąją egzistenciją. Tačiau norėdami suvokti ir savitai apibendrinti šias vertybes turime išanalizuoti kiekvienos B. Radzevičiaus, J. Apučio, R. Lankausko ar A. Pociaus novelės meninį stilių, savitą filosofinį ir gilų minčių srautą, kurio pirmapradė jėga teikia dvasinės stiprybės, nepriklausomybės nuo išorinio pasaulio.
Manau, jog visa tai atsispindi pirmiausia Romualdo Lankausko kūryboje, kiek lakoniškoje ir ironiškoje. Šis novelistas savitai bandė atgaivinti skaitytojo atmintyje praeities svarbias vertybes, kurias užgožė sovietinė idealogija, šaltos ir nepriimtinos dogmos. R. Lankauskas niūrioje kasdienybėje ieškojo to gyvenimiškojo prado, siekė vėl atrasti minties polėkio laisvę, sakralių jausmų nevaržomumą. Jaunas architektas novelėje “Balta, juoda ir mėlyna” sutelkė visas savo vertybes darbe, kūryboje. Pagrindinis herojus nuobodžioje aplinkoje siekė išlaikyti savąjį moralinį ir dvasinį stabilumą, išgyvenimų ir jausmų stabilumą, tačiau visuomenė ir pati būtis viską totaliai paneigdavo, sunaikindavo. Taigi, manau, jog Romualdas Lankauskas savo kūryboje vaizdavo asmens laisvę, vidinių nuostatų ir siekių didingumą šioje susvetimėjusioje egzistencijoje.
Kitas novelistas, kuris ieškojo žmogiškosios būties tikslo, buvo Algirdas Pocius, visa tai vaizdavęs savitai ir originaliai. Savo kūryboje jis įprasmino visa tai, ką galime pavadinti kaip laisvės troškimą ar individualių nuostatų “neliečiamumą”. A. Pociaus novelėje “Šunys mėnesienoje” pastebimi glaudūs dvasiniai ryšiai, o tiksliau vienpusė žmogiška meilė ir potraukis į laisvę, kurią šiuo atveju įprasmina globojamų šunų nevaržoma ir paprasta lemtis. Manau, jog tai rašytojas perteikė savotišku dualizmu, šiuo atveju pasireiškusiu tarp šeimininko ir gyvūnų. Anaiptol novelėje “Tik du sūnus” interpretuojamas kitoks, visiškai žmogiškas savitarpio ryšys - brolių tarpusavio supratimas, pirmapradė meilė, suteikianti gyvenimo tikslą. Motina myli abu sūnus, tačiau labiau rūpinasi tuo, kuris miške. Tuo tarpu broliai ir jų tikslai bei moralinės nuostatos yra priešingos būties. Vienas motinos sūnūs tarsi įkūnija vidinio pasaulio ir realybės opoziciją, visiškai suskaldančią jaukią namų erdvę į dvi dalis. A. Pocius taip bandė pavaizduoti visos to meto visuomenės susiskirstymo idėję. Taigi, manau, logiška yra teigti, jog pagrindinė šio novelisto mintis - pateikti skaitytojui tas dorovines ir filosofines vertybes, kurias svarbu išlaikyti mūsų monotoniškame, pernelyg paprastame gyvenime.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Kokias vertybes teigia šiuolaikiniai novelistai? | 4 Kb | 6 |
Kokias vertybes teigia šiuolaikiniai novelistai?