Literatūra daug skolinga tautosakai. Tautosakoje glūdinčios išminties semiasi daugelis dabarties ir praeities menininkų. Lietuvių literatūros šaltiniais naudojamasi daug daugiau negu bet kuriais. Pagrindinis bruožas, kuris patraukia rašytojus, yra lyrinių dainų sentimentalumas. Ankstyvojoje S.Nėries lyrikoje atstumas iki tautosakos didelis: tik atskiri pasakų įvaizdžiai, pasakiška aplinka. Liaudies dainų atšvaitų nerasime. Artimesni saitai su liaudies daina užsimerkė nuo rinkinio “Mūsų pasakos” redagavimo. Šiame rinkinyje jau jaučiama tautosakos įtaka.
Gal dainiško pasaulėvaizdžio aiškumas ir paprastumas tapo psichologiškai artimesnis kartu su metais, su atrandama vidine pusiausvyra. Liaudies dainos atgarsiai pasigirsta toje Nėries lyrikos dalyje, kur aiškėja poetės nesutarimas su tikrove, realybe. Tada tautosakinių įvaizdžių ir elementų panaudojimas siejasi su rudens simbolika: “rudenio vėtros”, “vieškelio audros”, “pamotė vėtra”. Pasinaudodama liaudies dainomis, tas neatitikimas tarp realybės ir jos yra neatitikimas tarp įvaizdžių, kurie reiškia šiurkštumą, šaltumą. Gražiausi dainiški, liaudiški Nėries posmai gimė tėvynei karo metais. Poetė visur su savimi nešiojasi iš Juškos rinkinio išrašytas dainas, kurios turėjo didelės įtakos jos kūrybai. S.Nėries posmuose atsiranda natūralus santykis su vertybėmis.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Liaudies dainos atšvaitai Salomėjos Nėries kūryboje | 4 Kb | 2 |
Liaudies dainos atšvaitai Salomėjos Nėries kūryboje