J. Baltušio “Sakmė apie Juzą” analizė pasirinktu aspektu. Geriausias J. Baltušio kūrinys – romanas “Sakmė apie Juzą”. Šiame romane rašytojas bandė sumodeliuoti lietuvio charakterį, sukaupusį savyje ilgaamžę patirtį. Koks gi tas sakmiškasis ir realusis Juza – pagrindinis romano veikėjas? Juza – darbščių, tvarkingų, pasiturinčių ūkininkų antrasis sūnus. Darbštus, sumanus, mažakalbis žmogus. Iš šeimos jis gauna dideles ir neįkainojamas gyvenimo pamokas, ypatigai iš senelio Jokūbo. Jaučiam koks tvirtas jo žinojimas, pasitikėjimas savo jėgomis. Juza nemoka dirbti atmestinai, nes žino, kad toks darbas yra bevertis. Tai romantiškasis Juza. Šio veikėjo charakteriui būdingesnis yra sakmiškasis pasaulis. Ne veltui J. Baltušis nesuteikia Juzai pravardės ir lygina jį su savotišku žyniu, lyg šventą ugnį saugojančiu ateinančioms kartoms. Juzai suprantamas ir priimtinas ne istorinis laikas, o amžinasis gamtos ciklo laikas. Jis nesupranta istorinės kaitos. Juza skaudžiai išgyvena mylimos merginos netektį, mylimos, bet jo nemylinčios. Atsiskiria nuo šeimos ir apsigyvena naujoje vietoje, kur iš savotiško chaoso arba kuria iš nieko namus.
Visi veikėjo darbai Kairabalėje sureikšminami, rituališki. Rituališkumas pasireiškia tuo, kad kiekvienas darbas atliekamas jį įvardijant. Kiekvienas judesys reikšmingas, apgalvotas. Pamažu Kairabalė tampa namais. Bekasdamas šulinį aptinka kareivių kaulus. Taip Juza erdvė prasiplėčia susiedama su požeminiu pasauliu. Nepasisekė Juzai su vandeniu, tai lyg ženklas, kad nebus ramybės Kairabalėje, tokių ženklų yra ir daugiau. Juzai kūrimosi vaizdai, rituališka herojaus veikla, žmonių požiūris į keistuolį, artimųjų rūpinimasis. Juzai susikurtas pasaulis – tai mažytis kosmoso modelis, mitologinis pasaulio medis, jungiantis visas 3 sferas: požeminę, darbinę ir aukštąją, dieviškąją. Harmoningai sujungti gyvųjų ir mirusių pasauliai į darnią visumą ženklina būties pilnatvę. Juzai darbai – tai žmogaus gyvenimą įprasminanti kūryba. Bet ar kūryba turi vertę, kai ji yra pati sau? Juza palieka žmonių pasaulį. Vadinasi ryšiai su išoriniu pasauliu nutraukiami. Kairabalė netampa ramybės vieta. Pasikartojanti frazė “O Juza buvo vienas. Visiškai vienas” išduoda, kad Juzai negerai. Nepavyksta jį pamilusiai ateiti į jo gyvenimą, nepriima jos. Už ką vertinamas romanas? Už teisingumą, gamtos ir darbo vaizdus, kupiškėnų tarmę, sudėtingą veikėjų charakterį.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 J. Baltušio "Sakmė apie Juzą" analizė pasirinktu aspektu | 3 Kb | 1 |
J. Baltušio "Sakmė apie Juzą" analizė pasirinktu aspektu