Karalius – tai aukščiausias valstybės žmogus, valdantis visą karalystę. Jis gyvena prabangiuose rūmuose, apsuptas dvariškių. Jam nieko netrūksta, kiekvienas karaliaus noras yra tuoj pat vykdomas. Atrodytų idealus karaliaus gyvenimas B. Sruogos dramoje nužvelgiamas iš visiškai kitos, tamsiosios pusės, parodomi tokio gyvenimo trūkumai, bėdos, intrigos. Vyriausias karaliaus sūnus, sosto įpėdinis, nuo pat gimimo yra laikomas būsimu karaliumi. Nuo pat mažens jam rodoma ypatinga pagarba, jį moko geriausi šalies mokytojai. Užaugęs jis būna gerai išsimokslinęs, susipažinęs su valstybės padėtimi ir pasiruošęs perimti tėvo sostą.
B. Sruogos aprašytame Jogailos gyvenime viskas buvo kitaip. Jis buvo tarsi prirakintas prie karaliaus sosto ir su juo kaip su marionete žaidė visi, kas panorėjo. Jį “ištrėmė” iš tėvynės į svetimą, širdžiai nemielą šalį, apgaulingai suteikus jam garbingą karaliaus titulą, uždėjus aukso karūną, kuri jam neatnešė garbės, o tik gėdą. Jis buvo tarsi žaisliukas milžino rankose: jis nebuvo savarankiškas, visus spremdimus už jį priimdavo kiti. “Tau įsakys, ką tu turi daryti. Kalbėti ką. Mylėti. Vesti…”. Jo ketvirtoji žmona Sonka jam buvo neištikima, nes jie vienas kito nemylėjo. ”Sutuoks tave. Vaikų tau prigimdys”,”Šeima manoji… Dieve, kam mane taip rūsčiai nubaudei!”. Dauguma aplinkinių jam veidmainiavo, melavo, “laiške ne tai parašo, ką tau skaito, ir skaito man ne tai, kas parašyta!”. Jogaila jautėsi nesavas lenkų kompanijoje. Jis ilgėjosi tėvynės Lietuvos, tačiau buvo įkalintas Lenkijoje iki gyvos galvos ir net norėdamas negalėjo pasirinkti norimų kalėjimo sargų-patarėjų.
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas siekė karaliaus titulo. Tas titulas nebūtų nieko pakeitęs, o tik suteikęs jam daugiau šlovės. Jis ir toliau būtų vadovavęs savo gimtajai šaliai, į kurią jis įaugęs nuo pat šaknų. Jis buvo valdingas žmogus, sugebantis vadovauti didžiulei valstybei. Todėl jam, savarankiškam ir nuo nieko nepriklausančiam žmogui, būti karaliumi nebūtu sunku. Mūsų pasaulyje, kuriame kiekvienas gyvas padaras viską daro tik tam, kad išpeštų naudos sau, karaliumi būti yra sunku. Tiktai ypatingai tvirtam ir valdingam žmogui, apsuptam ištikimų ir dorų žmonių, gali pavykti įgyvendinti tai, ką padarė per savo valdymo metus Vytautas. Tokiam asmeniui kaip Jogaila, įstatytam į karaliaus sostą ir labai priklausančiam nuo aplinkinų, karaliauti nėra nei lengva, nei malonu, nei garbinga.

Ar sunku būti karaliumi? (pagal B. Sruogos "Milžino paunksmė")