Žmogus - kaip raidė knygoje, kurios pavadinimas - Žmonija. Tiktai pažindami raides, pradedame skaityti. Žmogus negali suvokti Nebūties - todėl, kad jis yra Būtis. Tragiškiausias žmogaus būties aktas - mirtis. Žmogus įgyja vertę, tiktai realizuodamas savo kūrybinį ir moralinį turinį. Nereikia dievinti žmogaus - tai jį demoralizuoja, paralyžuoja moralines ir kūrybines pastangas, t.y. nužmogina jį. Kiekvienas supranta žmogų tik tiek, kiek randa savyje, kiek turi savyje.
Suprasti save - suprasti kitą, suprasti kitą - suprasti save. Žmogus yra "dievo" ir " velnio" dialektinė vienybė. Žmogus - gamtos valdovas. Kiekvienas žmogus - tai vis naujas kontinentas ar bent jau sala. Žmogus yra viso istorinio vyksmo priežastis ir tikslas. Žmogus vienintelis iš visos gamtos pažįsta laiką, tačiau dažnai juo nemoka naudotis. Kiek gražus žmogus, tiek jam gražus pasaulis. Žmogus nesuvokiantis savęs istorijoje ir istorijos savyje - nuogas, silpnas, bejėgis.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Justino Marcinkevičiaus tezės | 5 Kb | 7 |
Justino Marcinkevičiaus tezės