www.spargalkes.lt

Įvadas

XIX amžius yra gan sudėtingas, vertas dėmesio laikotarpis. Lietuvių kalba niekinama visų: iš pradžių stiprėjo polonizacija, vėliau, po 1863m. sukilimo, vyko etnografinių sričių jau XVIII amžiuje ėmė išsiskiri žemaičiai, ypač istorinės žemaičių žemės vakarinė dalis, kur buvo susiformavusi žemaičių tarmė. Žemaičių kraštą mažiausiai paveikė lenkėjimas. Tačiau nuo jų neatsiliko ir aukštaičiai. Maždaug 1820 -1870 m. laikotarpiu atsiradusi grožinė kūryba   lietuvių prozos istorijoje  sudaro savitą reiškinį. Tai - specifiška proza, kurios esmė nusakoma termino reikšme įgavusiu epitetu "didaktinė". Kaip apibrėžtą  istorinę vietą   užimantis kūrybos tipas didaktinė proza - Šviečiamojo amžiaus produktas (V.Vanagas). Gyvenimo permainos tuo metu skatino rašyti žemesniems luomams. Stiprėjo liaudies reikšmės suvokimas. Atsirado liaudiška mokykla, jai skirtas vadovėlis. Viskas ribojosi parapine, pradine mokykla bei jos programa, kuri tereikalavo elementarių rašto pradmenų. Savo auklėtinius ši mokykla ugdė dievobaimingais (moralinio ugdymo reikalavimas) ir šiek tiek raštingais žmonėmis. Tokia - bendriausiais bruožais liaudies švietimo programa lėmė valstiečiui skirtos literatūros pobūdį. Ši literatūra mokė ir moralizavo.

A. Tatarė ir J. Dovydaitis rašė būtent šiuo laikotarpiu. Pirmasis autorius - parašė proza pasakėčių rinkinį "Pamokslai išminties ir teisybės", pasaulietinio turinio knygą "Pamokslai gražių žmonių", porą religinio turinio knygų. A Tatarė rašė  savo gimtąja zanavykų šnekta. Jis kalba sklandžiai, laisvai, natūraliai, ilgokais, bet gyvai šnekai artimos konstrukcijos sakiniais. Kalbinė bei stilistinė jo prozos raiška turi neabejotinų individualumo žymių. Artimas A. Tatarei didaktinės prozos  kalbinis normatyvizmas, žodžio statika bei "elementarumas", tačiau kartu pasakytina, kad stilistinėje plotmėje jo literatūrinė individualybė reiškiasi bene aiškiausiai (V.Vanagas). Be įprastų ir žinomų jungtukų, santykinių prieveiksmių autorius pamoksluose vartoja senovinius žodelius, kurių nemažai buvo vakarų aukštaičių kalboje XIX amžiuje. Antrasis autorius parašė didaktinę apysaką "Šiaulėniškis senelis". Vaizdavo valstiečių buitį, skiepijo blaivybę, kovojo prieš valstiečių dvasines ydas. J. Dovydaitis  rašė savo gimtąja vakarų aukštaičių šiauliškių šnekta su žemaitybėmis ir rytietybėmis, taip pat tradicinės raštų kalbos elementais. Šiam autoriui paklūsta ir emocingesnė kalba bei retoriškesnis sakinys, ir gyvos liaudies šnekos intonacija, ir poetinę gaidą slepiantis pasakymas, ir buitis ar gamtos scenovaizdį medžiaginantis štrichas (V.Vanagas).

Abiejų rašytojų sakiniai yra gana įdomūs ne tik savo turiniu, bet ir konstrukcija, kurią vertėtų detaliau aptarti. Tiek A. Tatarė, tiek J. Dovydaitis rašė  lietuvių kalba bei beveik tuo pačiu metu, todėl gana įdomu palyginti jų sakinius, o ypač, šalutinius. Pastarieji sakiniai atspindi to laikotarpio rašomosios kalbos sintaksę. Lietuvių kalbos bendriausio šalutinių dėmenų     modelio elementas (nuolatinis), kuris skiriasi nuo pagrindinio dėmens, yra tik jungiamasis žodis. Be abejo, greta to jungiamojo žodžio predikatinis centras turi būti numanomas bent iš situacijos, nes be predikacijos nėra ne tik savarankiško sakinio, bet ir sudėtinio sakinio dėmens. Predikacija, būdama kalbėtojo ir adresato psichikos aktas, gali būti numanoma. Bet jungiamasis žodis, kuris yra šalutinio dėmens struktūrinis elementas, numanomas negali būti. Tad be jo nėra ir sudėtinio prijungiamojo sakinio (V.Būda). Šalutinis sakinys primena vientisinio sakinio dalis, bet skiriasi nuo jų tuo, kad turi svarbiausius sakinio požymius - predikatyvumą, predikatinį sakinio centrą. Salutinio dėmens modelyje turi atsispindėti tarnybinių žodelių homonimija, be viso kito, dar dėmens (šalutinio, pagrindinio)  ir tariamojo dėmens (šalutinio ir pagrindinio) priešpriešą. Sudėtiniam prijungiamajam   sakiniui būtinas reikšminis žodis ar bent jo ekvivalentas, kaip pagrindinio dėmens atstovas, ir jungiamasis žodis - kaip šalutinio dėmens atstovas (V.Būda).

Failai:

Failas	Failo dydis	Parsisiųsta
Šalutiniai sakiniai A. Tatarės "Pamoksluose išminties ir teisybės" bei J. Dovyda	40 Kb	0