Mūsų šeima laikėsi sunkmečio įpročių, ir man atrodė, jog mes tam tyčia anksti valgome vakarienę, kad visam gyvenimui įsiminčiau, jog tai mano gimtieji namai. Geroji naujiena prie stalo - sesuo Lichija laimėjo loterijoje. Viskas, jos žodžiais tariant, prasidėjo tada, kai mama papasakojo sapnavusi, jog senelis iššovęs į orą, gąsdindamas vagį, kurį užklupo nusikaltimo vietoje, mūsų senuose namuose Arakatakoje. Mama papasakojo sapną per pusryčius, kaip mūsų šeimoje įprasta, ir patarė nusipirkti bilietą su septyniuke, nes šitas skaičius esąs panašus į senelio revolverį.
Deja, nieko neišėjo, nors mama ir nusipirko bilietą skolon, tikėdamasi susimokėti išlošusi. Tačiau Lichija, kuri tuo metu buvo vienuolikos, išprašė iš tėčio trisdešimt sentavų, nusipirko bilietą, nieko neišlošė, o kitą savaitę iškaulijo dar trisdešimt ir užrašė tą patį keistą numerį: 0207. Norėdamas išgąsdinti Lichiją, brolis Luisas Enrikė paslėpė bilietą, bet ir pats išsigando, kai kitą pirmadienį išgirdo, kaip ji įlėkė į vidų šaukdama, jog išlošė. Mat išdykaudamas brolis pamiršo, kur užkišo bilietą, tad teko išnaršyti visas spintas ir skrynias, aukštyn kojomis apversti namus nuo svetainės iki tualeto. Šiaip ar taip, keisčiausia, kad išlošis irgi atrodė kabalistinis: 770 pesų. Blogoji naujiena - tėvai galiausiai įgyvendino savo svajonę: išsiuntė Luisą Enrikę į Medeljiną, Fontiduenjo pataisos namus, įsitikinę, jog tai neklusnių vaikų mokykla, o ne tai, kas yra iš tikrųjų - itin pavojingų mažamečių nusikaltėlių kalėjimas. Tėtis galutinai apsisprendė tą dieną, kai nusiuntė Luisą Enrikę į vaistinę atsiimti skolos, ir jis, užuot parnešęs namo aštuonis gautus pesus, nusipirko puikią gitarą, kuria mokėjo meistriškai skambinti. Tėtis nepasakė nė žodžio, aptikęs gitarą namuose, ir pareikalavo aštuonių pesų, bet Luisas Enrikė atsakė, jog vaistininkė neturėjusi pinigų ir negrąžinusi skolos. Taip praslinko dar du mėnesiai, ir vieną dieną tėtis išgirdo, kaip, pritardamas gitara, Luisas Enrikė dainuoja improvizuotą dainelę: "Aštuonis pesus man kainavo gitara".
Išsiųsti vaiką į pataisos namus buvo galima tik gavus mažamečių nusikaltėlių teisėjo nutarimą, tačiau tėtis kreipėsi pagalbos į įtakingus draugus, gavo Medeljino arkivyskupo monsinjoro Garsijos Beniteso rekomendacinį laišką. Luisas Enrikė, savo ruožtu, nesipriešino ir gera valia iškeliavo į pataisos namus kaip į šventę. Atostogos be brolio pasikeitė iš pagrindų. Įsimiklinęs brunzginti gitara kaip tikras profesionalas, pritapau prie Filadelfo Veliljos, nagingo siuvėjo ir pasakiško gitaristo, ir, žinoma, prie maestro Valdeso. Smagumėlis! Būdavo, išeiname iš pobūvio, pagroję turčiams, ir tamsiame parke patykojusios iš visų pusių mus apspinta gerbėjos, visaip bandydamos sugundyti. Įsižiūrėjęs į vieną tokią, pasisiūliau užeiti pas ją, bet pasirodė, kad apsirikau, - ji buvo ne iš tų gerbėjų būrelio. Vis dėlto ji labai logiškai atsakė, jog negalima, nes vyras esąs namie. Šiaip ar taip, po poros dienų pasakė, jog paliksianti neužkištas duris triskart per savaitę, kad galėčiau įeiti nesibelsdamas, kai vyro nebūsią namie.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Gabriel Garcia Marquez "Gyvenk, kad turėtum ką papasakoti" | 13 Kb | 0 |
Gabriel Garcia Marquez "Gyvenk, kad turėtum ką papasakoti"