Meilė - nuostabus, gaivalingas jausmas, uždegantis karšta ilgesio liepsna ir nuožmią, galingą širdį, ir jautrią, trapią, svajingą širdelę, priverčiantis jas sparčiau plakti, tačiau niekad neklausiantis, ar širdys pasiruošę kaitriai suliepsnoti, ar neįstengs žvarbūs, negailestingi vėjai užpūsti šios liepsnos, o galbūt ji išdegins širdyje gilią, skausmiingą žaizdą, kuriai visą gyvenimą nebu slemta užgesti… Šis svaigus jausmas užvaldė ir jauną, nepaprastai jautrią S.Nėries širdį. Jau pirmajame poetės rinkinyje “Anksti rytą” meilės motyvas suskamba gražiausiais akordais, sušvinta įvairiausiomis spalvomis ir nuotaikomis.
Ypač gilūs jausmai ir išgyvenimai atskleidžiami eilėraštyje “Pavasario svaigulys”, susidedančiame iš dviejų dalių, tokių skirtingų savo nuotaika, bet siejamų bendros temos - karštos meilės, mylimo žmogaus ilgesio… Šias dalis sieja ir pavasario, simbolizuojančio ne tik naujos gyvybės atėjimą, bet ir naujų, nepatirtų jausmų, o ypač gaivališko meilės jausmo sužydėjimą širdyje, įvaizdis.
Pirmoji eilėraščio eilutė atskleidžia gražų, didelį, taurų jausmą: “Tau pirmą pavasario dainą aukoju.” Juk pirmoji pavasario daina - pati nuostabiausia, žaviausia, paslaptingiausia atbundančios gamtos daina, daina apie amžinai trunkančią draugystę, tyrą meilę, ištikimybę… Mes nežinome, kam šią nepakartojamą giesmę aukoja lyrinis subjektas, tik suvokiame, kad ji yra skirta be galo mylimim asmeniui. Antroji eilėraščio eilutė dar labiau pabrėžiašios meilės stiprumą ir galingumą: lyrinis herojus su didžiu nusižeminimu ir pagarba trokšta sudėti melsvus, gležnus žibuoklių, pirmųjų pavasario gėlių, žiedelius jam po kojų. Gali susidaryti įspūdis, kad lyrinis herojus yra vaikinas, dievinantis savo mylimąją. Šį įspūdį pagilina pirmosios strofos pabaiga:
Tik skriskim kartu su pavasario vėju,
Su jaunu kvapu sprogstančiųjų alėjų.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Meilės motyvas S. Nėries eilėraščių rinkinyje "Anksti rytą" | 5 Kb | 6 |
Meilės motyvas S. Nėries eilėraščių rinkinyje "Anksti rytą"