“Rolando giesmėje” pasakojama apie septynerius metus trukusį Karolio Didžiojo žygį į Ispaniją. Jis “Lig jūros šalį užėmė kalnuotą. Neatsilaikė miestai nei tvirtovės, Neliko mūrų jo kely nei kuorų.” Persigandęs saracėnų karalius Marsilis nusprendė siūlyti prancūzams taiką, pasiųsti jiems begalę turtų, prisiekti Karoliui draugystę ligi grabo. Tačiau prancūzams pasiuntus vyčiu Ganeloną, jis išdavė savo posūnį Rolandą bei visą Prancūziją. Jis patarė maurams vykdyti savo pažadus ir kuomet prancūzai trauksis tėvynėn pražudyti Rolandą, visų karų kaltininką. Pasak Ganelono, mirus jam, bebaimiam jo draugui Olivjė bei kitiems Karolio perams, “stos Senolių žemėje ramybė”.
Saracėnai jo paklausė ir, Rolandui stojus vadovauti saugai, užpuolė jį bei jo kariauną. Olivjė kelis kartus siūlė draugui pūsti Olifantą, tačiau šis, narsus būdamas, nusprendė verčiau mirti, negu užtraukti sau ir savo giminei gėdą. Narsiai kovėsi prancūzai prieš daug didesnę maurų kariuomenę, tačiau laimėti mūšio jiems nepavyko. Didvyriškai žuvo visi karaliaus vasalai. Prieš mirtį Rolandas dar spėjo papūsti Olifantą, kad išgirstų jį karalius ir atvyktų atkeršyti maurams. Karolis, išgirdęs gaudžiant ragą, suprato, kad jo mylimi vasalai pateko į bėdą ir nedelsdamas pasuko atgal. Sugrįžęs į Ronsevalį jis pamatė, kad jau per vėlu saviškiams padėti. Tuomet nusprendė bent atkeršyt niekšams pagonims. Prancūzai sparčiai pasivijo priešus ir kapojo nekrikštus kiek leido jėgos. Ir pagaliau visi niekšai gavo ko nusipelnė.
| Failas | Failo dydis | Parsisiųsta |
|---|---|---|
 Rolando giesmė | 5 Kb | 23 |
Rolando giesmė