Žmogaus prigimtyje užkoduota fantazija pakelia virš realybės ir suteikia neribotą laisvę. Nevaržomas individas sugeba kurti bet ką ir pateikti bet kaip. Poezijoje ir mitologijoje vartojamos formos yra paimtos iš kasdieninės kalbos, kuri yra tautinės atminties liudijimas. Čia iškyla kalbos universalumas, kadangi ji suteikia galimybę eiti į pasaulį per tautos kultūros ženklus. Neoromantikas K.Inčiūra perima romantikų laisvės mitą ir sulydo lietuvių tautos dvasią su pasauline kultūra. Šią mintį patvirtina visa poeto kūryba, o ypač “Beržyno sakmės”.
K.Inčiūros “Beržynų sakmių” pasaulis skyla į mitologišką ir legendinį. Mitinėms sakmėms būdingas fantastiškas pasaulio suvokimas, todėl ir čia struktūrinis ir vidinio vyksmo pagrindas yra mitologiniai veikėjai. Legendinės sakmės paremtos topologija ir istorija, jose minimos konkrečios istorinės vietovės ir asmenys. Dažnai K. Inčiūros sakmėse persipina realybės, pasakos ir mitologijos elementai. Pavyzdžiui, sakmėje “Šepetos ragana”, aiškinančioje Šepetos pelkių kilmę, vaizduojama tradicinė senovės lietuvių kaimo bendruomenė, į kurios gyvenimą įsimaišo antgamtinė būtybė. Ši būtybė nevienalytė, nuolat keičianti formą: iš pradžių tai pasakų karaliūnaitė, vėliau - mitinė ragana ir, galiausiai, realios namų erdvės atstovė - senelė. Karaliūnaitės įvaizdis simbolizuoja jaunystę ir grožį: “... vien grožybė įkūnyta...” Ragana - pavojinga būtybė: “Perveria naktį jos kerštas staigus...” Senelė - meilės, globos sinonimas. Įdomu, kad šios trys folkmito moterys jungiamos. Reikia manyti, kad poetas šitaip išsako moters prigimties kodą: gebėjimą žavėti, glūdinčią raganišką prigimtį ir globos, saugojimo pašaukimą. Sakmėse gausu mitologijos ženklų: minimos laumės (suvedžiotojos, nepastovumo dievaitės), gyvatės (pavojingi, klastingi gyviai), liūnas (baugi, priešiškų žmogui jėgų buveinė), dažni magišką galią reiškiantys skaičiai: dvylika, devyni, trys. Legendinis ir mitologinis pradai susilieja ir sakmėje “Ant Medeinės kalno”. Čia šalia realių mūsų protėvių pasaulio ženklų iškyla tviskantis “it žara vakarė” medžioklės deivės įvaizdis.

Rašinys K. Inčiūros sakmių pasaulis